2014-12-16 17:58:49

Sidnėjaus arkivyskupas po teroro akto: ar įmanomas Kalėdų džiaugsmas?


Trijų žmonių, dviejų įkaitų ir paties teroristo, mirtimis baigėsi įkaitų drama Australijoje, Sidnėjuje, pačiame miesto centre, greta svarbių valstybės institucijų. Iraniečių kilmės Man Haron Monis. Australijoje gyvenęs nuo 1996 metų kaip politinis pabėgėlis, ISIS teroristinės islamistinės organizacijos gerbėjas, įkaitais vienoje kavos ir šokolado parduotuvėje buvo paėmęs 17 asmenų. Jis turbūt veikė vienas ir australų spauda jau paskelbė nemažai informacijos apie jį, rodančios ne vien fundamentalistinį nusiteikimą, bet ir tai, kad jis ko gero buvo pakrikusios psichinės pusiausvyros, be to, įtariamas kai kuriais sunkiais kriminaliniais nusikaltimais. Teroristą nukovė policija, bet prieš tai jis spėjo mirtinai sužeisti 34 metų kavinės vadybininką ir 38 metų advokatę, trijų vaikų motiną, kavinės klientę. Dar keturi žmonės patyrė lengvus sužeidimus.

Antradienį, tuoj po tragiškų įvykių, Mišias už žuvusius aukojo Sidnėjaus arkivyskupas Anthony Fisher OP, patikėdamas jų sielas Visagaliui, melsdamas už jų amžiną poilsį, už sužeistus ir traumuotus, už išgyvenusius ir padėjusius.

Nesame pripratę žodžius „apsuptis“, „teroristas“, „įkaitas“, „saugumo pajėgos“ sieti su mūsų miestu. Ir vis tik praėjusią dieną ir naktį matėme vaizdus, kurie mums atrodė tarsi iš svetimos žemės. Laikas parodys, kaip ši drama pakeis žmonių santykius. Iki šiol gyvenome taikioje ir tolerantiškoje visuomenėje, kurioje buvo galima užsisakyti karšto šokolado be baimės. Dabar kyla rizika, kad tapsime įsibauginę, įtariai žiūrintys į savo kaimyną ar, dar blogiau, nusiteikę prieš jį, atsisakant to, ką labiausiai mėgstame savo gyvenimo būde, homilijos pradžioje pasakė arkivyskupas, apsakydamas turbūt daugelio Sidnėjaus gyventojų jauseną ir mintis po praėjusios paros įvykių. Jis pridūrė, komentuodamas tai, kad teroristas liepė prieš langą laikyti vėliavą su tradiciniu musulmonišku šūkiu, jog Dievo vardas buvo panaudotas šventvagiškai, kaip grasinimas.

Arkivyskupas kalbėjo apie įkaitų dramą artėjant Kalėdoms, kurios apsuptos spalvų, šviesų, muzikos, pakilios nuotaikos. Tuo tarpu praėjusi naktis buvo iš tiesų tamsi, tarsi prisilietimas prie pragaro. Tačiau, geriau įsižiūrėję, pamatysime, kad tai yra ir Evangelijos aprašyta tikrovė. Kalėdos yra geroji žinia apie Dievo atėjimą tarp žmonių, apie angelų džiaugsmą, apie piemenų ir išminčių pagarbinimą. Tačiau Jėzaus gimimą taip pat palydi įtarimas apie Marijos nėštumą ir Juozapo mintis apie skyrybas su žmona, kelionės sunkumai, žmonių atsisakymas padėti gimdymo metu, bėgimas į svetimą žemę nuo karaliaus pavydo, dėl kurio liejamas kitų vaikų kraujas...Kalėdų šviesa yra apsupta tamsios nakties. Kristui grasinama nuo pat jo gimimo iki pat mirties ant Kryžiaus. Panašiai grasinama daugybei nekaltų žmonių visur pasaulyje: tiek Kristaus gimimo vietoje, tiek Sidnėjaus centre.

Ir vis tik mes, krikščionys, tikime, kad Betliejaus Kūdikis yra Taikos kunigaikštis, tarp mūsų, vienas iš mūsų, mūsų gelbėtojas. Bet kodėl Taikos kunigaikštis leidžia vykti tokioms dramoms? Kristus neprimeta, tačiau siūlo taiką be paliovos, o žmogus, laisva valia, pasirenka ją priimti arba ne.

Bet ar tokiu atveju yra įmanomas Kalėdų džiaugsmas ir taika? Gal turėtume būti labiau „realistiški“, ciniški, save saugantys, gal turėtume patys imti įkaitais kitus? Bet ar norime įsisukti į prievartos ratą? Kristus rodo kitą kelią, sakydamas, kad nėra didesnės meilės, kaip atiduoti gyvybę už kitus ir pats juo eidamas. Šiuo keliu, rodos, pasuko ir abi teroro akto aukos. Kavinės vadybininkas, Tori Johnson, žuvo bandydamas nuginkluoti užpuoliką, taip sudarydamas progą pabėgti kitiems ir įsikišti policijai, o advokatė Katrina Dawson savo kūnu užstojo kūdikio besilaukiančią kolegę.

Yra tamsa, bet ji neturi nustelbti šviesos. Ji negali nustelbti: tokia Kalėdų ir Velykų krikščioniškoji žinia. Yra kažkas daugiau už neapykantą ir prievartą. Yra meilė, nuolanki, save dovanojanti, sušvelninanti kiečiausias širdis, pakeičianti sunkiausius nusidėjėlius – ją skelbia Kalėdų Kūdikis, Taikos kunigaikštis, kurio laukiam. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.