Šventosios Žemės kustodas P. Pizzaballa. Per Kalėdas atverkime širdis vilčiai
„Kalėdų metas ragina mus atverti savo širdis vilčiai, teisingumui, meilei“: tikintiesiems
Kalėdų laiške rašo kunigas Pierbattista Pizzaballa, Šventosios Žemės kustodas. „Ir
šiemet , mus supančių dramų verpete, pasiduokime nuostabai. Leiskimės atrandami Dievo-su-mumis,
kuris mūsų laukia prie mūsų širdies slenksčio.
Neleiskime, kad iš mūsų atimtų
orumą. Kunigas Pizzaballa neslepia sunkumų, kurie slegia regioną: „Turime būti realistai
ir suprasti, kad nepakeisime pasaulio likimo, neišspręsime šių mūsų pasidalijusių
ir suskilusių tautų problemų. Tačiau niekas negali mums sukliudyti jas mylėti, vykdyti
teisingumą savo siauroje aplinkoje“. „Niekas negali pavogti iš mūsų orumo, kuris mums
duotas. Niekas negali atimti iš mūsų meilės ir vilties, kurios buvo išlietos mūsų
širdyse ir kurios niekuomet nenuvilia“. Taigi Šventosios Žemės kustodas primena, kad
Kristus „leidžiasi atrandamas ir Artimuosiuose Rytuose, kurie ištroškę teisingumo
ir orumo, tiesos ir meilės‘.
Iš čia kyla Šventosios Žemės kustodo kvietimas
nežiūrėti į klaidinančius šių dienų Erodų lūkesčius ir paieškas, tačiau sekti viltimi,
kuria turtingi Išminčiai, nuostaba, kurios dėka esame pasirengę ir pajėgūs pasveikinti
Kristų kaip Betliejaus piemenys. „Neklausykime pasaulio baimės, klausykime angelų
chorų, kurie skelbia išganymą: „Šiandien jums gimė Išganytojas, Jis yra Viešpats Mesijas“
(Lk 2, 11)“. „Leiskime, kad šis laukimo metas mums padėtų atsiversti. Kasdien aukokime
savo svajones ir darbus, drąsą ir ramybę. Iš tiesų, žinome, kad Kristus, gimęs Betliejuje,
yra Dievo atsakymas mums. Ir nereikia didžių dalykų, kad mus apimtų nuostaba šios
neįtikėtinos tikrovės akivaizdoje“, ragina savo Kalėdų žinioje Šventosios Žemės kustodas.
Laiško pabaigoje jis pamini, kad šiuo tikrumu turime kaskart drąsinti save kai apima
abejonės, remtis, kad įveiktume nuovargį. Naujo dangaus ir naujos žemės laukimo laikas
tai mūsų tikėjimo laikas, net ir tada, kai esam kviečiami viltis, nors nebėra vilties“,
nes žinome, jog į mūsų širdies troškulį atsiliepia Dievo ištikimybė. Jis laukia, kad
mes jį dar kartą atrastume savo širdyje“. (Vatikano radijas)