Pranciškaus laiškas Artimųjų Rytų krikščionims: tegu jūsų kančia duoda gerų vaisių
„Iš mūsų atėmė viską, bet mums lieka Jėzus, mūsų Viešpats“, pasakė t. Georges Abu
Khazen, apaštalinis lotynų vikaras Alepo mieste, Sirijoje, pasakodamas agentūrai SIR
apie karo agoniją ir apie krikščionių, kurie dar liko, ruošimąsi Kalėdoms.
Iš
tiesų, visame krikščioniškajame pasaulyje turbūt Artimųjų Rytų krikščionių, priklausančių
visoms konfesijoms, Bažnyčioms ir bendruomenėms, Kalėdos bus sunkiausios ir tuo pat
metu, kaip daugelis yra pažymėję, iš tiesų išgyvenamos žmonių širdyse, nes karo sąlygos
nepalieka vietos lengvabūdiškumui ir paviršutiniškumui. Tad Kalėdoms visai priartėjus
popiežius Pranciškus pasiuntė atskirą laišką Artimųjų Rytų krikščionims, norėdamas
juos sustiprinti, parodyti ypatingą dėmesį ir paguosti.
Šventasis Tėvas jį
pradeda apaštalo Pauliaus žodžiais: „tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus
Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus
kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius
ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Kor 1,3-4) . Žinau, rašo popiežius, kad daugeliui
iš jūsų kalėdinės giesmės susimaišys su ašaromis ir sunkiais atodūsiais. Ir vis tik
Dievo Sūnaus gimimas žmogiškame kūne yra nepaprastas paguodos slėpinys.
Jei
sukrėtimų netrūko ir praeityje, tai pastaraisiais keliais mėnesiais jų dar daugiau
padaugėjo, ypač dėl anksčiau sunkiai įsivaizduojamos apimties teroristinės organizacijos,
kuri daro visų rūšių nusikaltimus, rašo Pranciškus, užsimindamas apie islamistinę
organizaciją „ISIS“, brutaliai ir žiauriai išvijusią krikščionis iš žemių, kuriose
jie gyveno dar nuo apaštalų laikų.
Kreipdamasis į jus, - priduria Pranciškus,
- negaliu užmiršti ir kitų religinių bei etninių grupių, kurios taip pat patiria persekiojimus
ir konfliktų pasekmes. Nuolatos seku naujienas apie milžinišką didelio skaičiaus žmonių
kentėjimą Artimuosiuose Rytuose. Ypač galvoju apie vaikus, mamas, senelius, pabėgėlius,
badaujančius, patiriančius žiemos kietumą. Šis kentėjimas šaukiasi Dievo ir mūsų visų
įsipareigojimo maldoje ir kitoje veikloje. Visiems noriu išreikšti savo ir Bažnyčios
artumą bei solidarumą, pasiūlyti vilties ir paguodos žodį. Brangūs broliais ir seserys,
kurie drąsiai liudijate Jėzų žemėje, palaimintoje Viešpaties, mūsų paguoda ir viltis
yra pats Kristus. Tad jus drąsinu išlikti prisirišus prie Jo, įsitikinus, kad niekas
negali nuo Jo atskirti.
Pranciškus taip pat paprašė laikytis broliškos bendrystės,
kaip ir pirmoji krikščionių bendruomenė. Viešpaties norėta vienybė yra dar būtinesnė
sunkiais momentais. Tai Dievo dovana, kuri atsižvelgia į mūsų laisvę ir laukia mūsų
atsakymo. Tegu Dievo Žodis, sakramentai, malda, brolybė maitina ir nuolatos atnaujina
jūsų bendruomenes.
Situacija, kurioje atsidūrėte, yra stiprus kvietimas šventumui,
kaip paliudijo šventieji ir kankiniai, priklausantys visoms bendruomenėms, tęsia popiežius.
Su pagarba menu visus ganytojus ir tikinčiuosius, iš kurių buvo pareikalauta gyvybės
aukos, dažnai vien dėl to, kad buvo krikščionys. Galvoju apie pagrobtuosius, tarp
kurių yra ortodoksų vyskupų ir įvairių apeigų kunigų. Tegu grįžta gyvi ir sveiki į
namus. Prašau Dievo, kad tiek daug kentėjimo, susieto su Viešpaties kryžiumi, suteiktų
gerų vaisių Bažnyčiai ir Artimųjų Rytų tautoms. Priešiškumo ir konflikto centre bendrystė,
išgyvenama broliškai ir paprastai, yra Dievo Karalystės ženklas. Džiaugiuosi dėl gerų
santykių ir bendro darbo tarp Rytų Bažnyčių patriarchų katalikų ir ortodoksų, tarp
visų tikinčiųjų. Patirtos kančios yra nepaprastas įnašas į vienybę. Tai kraujo ekumenizmas,
kuris prašo patiklaus atsidavimo Šventosios Dvasios veikimui. (...) Ačiū jums už ištvermę.
Kuo
sunkesnė situacija, tuo svarbesnis ir tarpreliginis dialogas, rašo Pranciškus. Nėra
kito kelio. Atviras tiesos ir meilės dialogas yra geriausias priešnuodis religiniam
fundamentalizmui, kuris yra grėsmė visoms religijoms; patarnavimas teisingumui ir
taikai.
Galite padėti jūsų bendrapiliečiams musulmonams parodyti autentiškesnį
islamo veidą, ko nori daugybė tų, kurie kartoja, kad islamas yra taikos religija,
gali būti suderinamas su žmogaus teisėmis ir gali pagelbėti taikiam sugyvenimui, pridūrė
popiežius. Tai nereiškia, pasak jo, atsisakyti aiškios ir tvirtos pozicijos dėl religijos
vardu daromų nusikaltimų.
Brangūs broliai ir seserys krikščionys Artimuosiuose
Rytuose, turite didelę atsakomybę ir nesate vieni ją nešant. Todėl norėjau jums parašyti
ir padrąsinti, pasakyti koks svarbus jūsų buvimas tose Viešpaties palaimintose žemėse.
Jūsų liudijimas man labai padėjo. Kiekvieną dieną meldžiu už jus ir jūsų intencijas.
Dėkoju jums, nes žinau kad ir jūs savo kančioje meldžiatės už mane ir mano tarnystę
Bažnyčiai. Labai tikiuos malonės asmeniškai jus aplankyti ir paguosti, baigdamas laišką
rašo Pranciškus, melsdamas savo adresatams Dievo Motinos užtarimo, linkėdamas šv.
Kalėdų Kristaus Gelbėtojo meilėje ir taikoje. (Vatikano radijas)