T. Federico Lombardi SJ: popiežiaus Pranciškaus 2014 m. apžvalga

2014-ieji – dar vieneri intensyvūs popiežiaus Pranciškaus pontifikato metai. Apžvelgdamas metus, t. Federico Lombardi SJ, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius, visų pirma pabrėžia penkių tarptautinių kelionių svarbą: Šventoji Žemė, Korėja, Albanija, Strasbūras, Turkija. Jis atkreipia dėmesį į popiežiaus vizitą Šventojoje Žemėje, kur popiežius, kaip ir jo pirmtakai, galėjo prisiliesti prie mūsų tikėjimo šaknų, aplankyti istorines krikščionybės vietas. Pasak jo, tai turi didžiulę simbolinę ir dvasinę galią: tai ne tik primena iš kur ateiname, Kristaus susitikimo su žmonija slėpinį, tačiau turi ir ypatingą ekumeninį aspektą, kurį liudija susitikimas su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi.

Popiežiaus kelionės į Aziją – įvykęs vizitas į Korėją, o dabar netrukus vyksianti kelionė į Filipinus ir Šri Lanką – žymi Bažnyčios dėmesį šiam žemynui, kur gyvena didžioji žmonijos dalis. Bažnyčiai tai evangelizacijos laukas, kur Evangelija skelbiama įvairiose kultūrinėse, socialinėse, politinėse situacijose, dažnai labai sudėtingose. Taigi tai svarbus šių dienų Bažnyčios „pasienis“, kurį popiežius akcentuoja savo kelionėmis. Svarbios ir 2014 m. vykę Šventojo Tėvo kelionės Europoje – į Europos pasienyje esančią Albaniją ir svarbų Europos administracinį centrą Strasbūrą. Pasak t. Lombardi, popiežiaus lankytas šalis vienija ne tik kankinystės ženklas, tačiau ir tarpreliginio dialogo dimensija. „Manau, kad popiežius gerai žino apie islamo situaciją šiandienos pasaulyje ir ieško būdų konstruktyviam santykio kūrimui“, - pažymi Šventojo Sosto spaudos salės vadovas.

Tarp kitų svarbių įvykių paminėtini Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacija bei popiežiaus Pauliaus VI beatifikacija. Pasak F. Lombardi, juos sieja Vatikano II Susirinkimas, kuris buvo šių popiežių gyvenimo ir tarnystės ašis. Jų liudijimo aktualumas šiandien svarbus Bažnyčios atsinaujinimui, dialogui su šiuolaikine kultūra ir laikmečio iššūkiais, evangelizacijai.

Šiais metais įvyko šeimos tematikai skirta Vyskupų Sinodo asamblėja, kuri yra svarbios popiežiaus pastoracinės veiklos dalis – pradedant nuo kardinolų konsistorijos iki kitąmet vyksiančios eilinės Vyskupų Sinodo asamblėjos. Šis sielovadinis siekis yra esminis, nes liečia ne tik tikinčiųjų gyvenimą, tačiau visus šių dienų žmones: kalbėjimas apie šeimą, šeimos institucijos evangelizaciją liečia visų gerovę, kiekvieno žmogaus gyvenimo šerdį. Tai drąsus bandymas, nes popiežius nevengia sudėtingų, jautrių temų: būtent to labiausiai ir reikėjo.

Popiežius nuo savo pontifikato pradžios vis prisimena vargšus ir žmones, gyvenančius paribiuose, visus kenčiančius, nes jie turi teisę į mūsų dėmesį, solidarumą, sako t. Lombardi, pridurdamas, kad popiežius Pranciškus šiemet ne kartą priminė apie persekiojimus, pabėgėlių padėtį Artimuosiuose Rytuose, smurto aukas, pasmerkdamas naujas vergovės, prekybos žmonėmis formas.

Paklaustas apie reformos reikšmę, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius sako, jog nuo pat pontifikato pradžios popiežius ėmėsi Bažnyčios atnaujinimo, kuris suformuluotas ir apaštaliniame paraginime „Evangelii Gaudium“: tai misionieriška Bažnyčia, keliaujanti, evangelizuojanti. Romos Kurija – tarnaitė, įrankis, kuris turi padėti Bažnyčiai vykdyti jos misiją. Pasak jo, popiežiui svarbu, jog reformos būtų vidinės, kiltų iš širdies, ir širdyje reikia pradėti atnaujinimą bei gydyti tai, kas įtrūkę. Tai aiškiai sako tiek jo kalbos prieš Kalėdas Kurijai ir jos pagalbininkams, tiek baigiant Sinodą. Tai rodo kaip jis vadovauja Bažnyčiai – įsižiūrėdamas, įsigilindamas, kad pasikeitimai būtų vidiniai, giluminiai, kad mes taptume ištikimesni Evangelijai, o tada galėsime geriau vykdyti savo užduotis – bažnytinę tarnystę ar evangelizaciją. Tad reforma yra nuolatinis krikščioniško gyvenimo klausimas. Krikščionio atsivertimas turi būti ne tik paviršutiniškas, o vidinis, jis turi rasti atspirties tašką širdies gilumoje ir atsinaujinti Evangelijos šviesoje. Tą popiežius nuolat primena, - apibendrina t. F. Lombardi. (Vatikano radijas)