Popiežiaus žinia Pasaulinės ligonių dienos proga: Širdies išmintis

Vasario 11-ąją, Lurdo Švč. M. Marijos šventės dieną, jau dvidešimt trečią kartą bus minima šv. Jono Pauliaus II įvesta Pasaulinė ligonių diena. Šių metų gruodžio 3 d. popiežius Pranciškus pasirašė būsimai Pasaulinei liginių dienai skirtą laišką. Jo tekstas Vatikane paskelbtas šį antradienį. Popiežiaus žinios tema: Sapientia cordis (širdies išmintis) ir Jobo knygos žodžiai: „Buvau akys aklam, kojos luošam“ (Job 29,15).

Laiško pradžioje popiežius Pranciškus paaiškina kas yra „širdies išmintis“. Tai ne teorinis, abstraktus pažinimas ar samprotavimų rezultatas, bet tokia išmintis, apie kurią kalbama apaštalo šv. Jokūbo laiške: „tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi“ (Jok 3,17). Širdies išmintis tai laikysena, kurią Šventoji Dvasia išugdo tuose, kas sugeba atverti širdis ir protus savo brolių kančiai, kas sugeba juose atpažinti Dievo paveikslą.

Širdies išmintis tai tarnauti broliui. Iš Jobo kalbos, kurioje girdime ir žodžius „buvau akys aklam, kojos luošam“, galime spręsti, kad šis vyras turėjo tam tikrą autoritetą ir buvo miesto gyventojų gerbiamas už tarnavimą vargšams, pagalbą našlėms ir našlaičiams. Kiek daug krikščionių šiandien yra „akys aklam, kojos luošam“, ne tik žodžiais, bet pirmiausia gyvenimu nuoširdžiai liudydami savo tikėjimą. Kiek daug žmonių, - rašo Pranciškus, - globoja ligonius, kuriems reikia nuolatinės slaugos, padeda jiems nusiprausti, apsirengti, juos pamaitina. Toks tarnavimas, ypač jei trunka labai ilgai, yra labai sunkus. Nesunku sergančiu žmogumi pasirūpinti keletą dienų, bet sunku tai daryti mėnesius ar net ištisus metus, ypač kai ligonis net nepajėgia padėkoti. O vis dėlto yra žmonių einančių tokiu šventumo keliu. Tais momentais galima tikėtis ypatingo Viešpaties artumo. Tokia tarnystė yra nepaprastai svarbi parama Bažnyčios misijai.

Širdies išmintis tai būti su broliu. Laikas, praleistas kartu su sergančiu žmogumi, yra šventas laikas, - rašo Pranciškus. Jėzus ne kartą yra pasakęs, kad jis atėjo į pasaulį tarnauti, dėl to ir mes melskime Šventosios Dvasios malonės, kad suprastume koks brangus ir vertingas yra kito žmogaus palydėjimas, buvimas su juo, laiko aukojimas kenčiantiems broliams ir seserims, kuriuos stiprina ir guodžia mūsų artumas ir meilė. Ir kokį melą kratais slepia kalbos apie „gyvenimo kokybę“, kuriomis norima įteigti, kad sunkiai sergančio žmogaus gyvybė nevertinga, kad sunkiai sergant neverta gyventi.

Širdies išmintis tai išeiti iš savęs ir eiti pas brolį. Dabartinis pasaulis dažnai užmiršta kaip svarbu pabūti su sergančių žmogumi. Visi skuba, visi užsiėmę savo reikalais, visiems svarbu kurti, gaminti, ir dažnai užmirštama pasirūpinti kitu žmogumi, jaustis už jį atsakingiems. Tokia laikysena išduoda silpną tikėjimą, liudija, kad užmiršome Viešpaties žodžius „man padarėte“, kurie mūsų laukia paskutiniojo teismo valandą. Popiežius šia proga dar kartą primena ką jau rašė savo apaštališkajame paraginime Evangelii gaudium, kad kvietimu „išeiti iš savęs“ remiasi pagrindinės moralinės normos ir kartu tai vienas svarbiausių dvasinės brandos kelių, atsiliepiant į visiškai už dyką mums dovanojamą Dievo meilę.

Širdies išmintis tai būti solidariam su broliu ir jo nesmerkti. Artimo meilei reikia laiko. Reikia laiko ligonių slaugumui ir lankymui. Reikia laiko jei norime su jais pabūti kaip Jobo draugai. „Jie sėdėjo ant žemės su juo septynias dienas ir septynias naktis. Jobui nei vienas netarė nė žodžio, nes jie matė, kad jis labai kenčia.“ (Job 2,13). Jie manė, kad visos Jobo nelaimės tai Dievo bausmė už jo kaltes. Tačiau tikra meilė tai artumas neteisiant, nesistengiant atversti. Tikra meilė laisva nuo to apsimestinio nuolankumo, kuris laukia pritarimo ir mėgaujasi gerais darbais. Jobo skausmą paaiškina Kristaus Kryžiaus auka, Dievo solidarumo su mumis viršūnė. Tai meilės atsakymas į visą žmogaus skausmo dramą, ypač nekaltųjų kančią. Jis amžinai įspaustas prisikėlusio Kristaus kūne. Tai šlovingosios žaizdos, kurios yra papiktinimas mūsų tikėjimui ir jo išbandymas. Kenčiantys žmonės, jei kančios ir skausmo slėpinį priima su tikėjimu, net ir protu to iki galo nesuvokdami, gali tapti tikėjimo, padedančio kelti kančią, liudytojais.

Galiausiai savo žinioje būsimos Pasaulinės liginių dienos proga popiežius Pranciškus meldžia, kad Mergelė Marija, Išminties Sostas, pagimdžiusi įsikūnijusią Dievo išmintį, Jėzų Kristų, globotų ligonius ir visus kas jais rūpinasi. (Vatikano radijas)