Šri Lankos Madhu Dievo Motinos šventovė, tarp karo ir susitaikymo
Viena iš pagrindinių popiežiaus vizito Šri Lankoje, buvusiame Ceilone, stotelių yra
Madhu Dievo Motinos šventovė. Atsimenant pastarųjų trisdešimties metų istoriją, Pranciškaus
malda šioje vietoje bus skirta taikai ir susitaikymui.
Madhu šventovė, be
abejo, yra vienas iš svarbiausių katalikiško pamaldumo centrų Šri Lankoje. Kasmet
pasimelsti prie Madhu Dievo Motinos statulėlės atvyksta šimtai tūkstančių piligrimų
katalikų. Bet ne vien jie, taip pat atvyksta budistai, induistai ir musulmonai, žinoma,
savo pagarbą suvokdami kitaip, nei katalikai.
Madhu šventovės istorija siekia
beveik puspenkto amžiaus ir jos ištakos yra susijusios katalikų bendruomenės persekiojimu.
Šri Lankoje katalikybė išplito XVI amžiaus pirmoje pusėje, Portugalijai 1505 metais
pasiekus, netrukus užvaldžius ir savo kolonijomis pavertus įvairias salos, kurios
dydis beveik sutampa su Lietuvos, teritorijas. Portugalų kontroliuojamose teritorijose
taip pat apaštalavo misionieriai. Jų skelbimas buvo vaisingas, atsivertė tūkstančiai
žmonių, tarp kurių ir vietinių kilmingųjų šeimų nariai. Tačiau tuo metu tikėjimas
pernelyg buvo siejamas su politika. Politinė ir karinė kova prieš portugalų įtaką
tapo ir kova prieš katalikų bendruomenę. Tad 1544 metais šiaurinių Šri Lankos teritorijų
karaliaus Sankili nurodymu surengta mažiausiai 600 katalikų egzekucija, o kiti pabėgo
į džiungles, pradėjo čia kurtis, statyti kaimelius ir bažnyčias. Viena iš jų, Mantai
gyvenvietėje, tapo pirmaisiais Madhu Dievo Motinos statulėlės namais.
1656
metais Šri Lankoje išsilaipino olandai, kurie palengva paveržė valdžią ir teritorijų
kontrolę iš portugalų. Olandai buvo protestantai ir diegė savo doktriną kaip valstybės
religiją, uždrausdami ir persekiodami katalikybę. Dėlto apie dvidešimt ar trisdešimt
Mantai kaimelio katalikų šeimų, pasiėmę su savimi Dievo Motinos statulėlę, buvo priverstos
bėgti ir klaidžioti iš kaimo į kaimą dar kartą, kol 1670 metais galutinai įsikūrė
Maruthamadhu vietovėje: čia Dievo Motinos statulėlė ir liko ik pat šios dienos. Prasidėjo
piligriminiai apsilankymai, ši vieta išgarsėjo kaip apsaugos ir išgijimo nuo gyvačių
įkandimų vieta. 1924 metais popiežiaus Pijaus XI leidimu Madhu Dievo Motina buvo karūnuota.
Praėjo keli šimtai metų ir Madhu Dievo Motinos šventovė iš naujo pateko į
kovų verpetą, kai 1983 metais prasidėjo tamilų veiksmai, siekiant įkurti savo valstybę.
Pilietinis karas, su pertraukomis, tęsėsi iki pat 2009 metų, kai vyriausybės pajėgos
sutriuškino tamilų kovotojus, privertė juos sudėti ginklus. Šis konfliktas turėjo
etninį atspalvį: tamilai siekė atsiskirti nuo sinhalų. Jei tamilų dauguma yra induistai,
tai sinhalai budistai. Katalikų, kurie sudaro apie 6 procentų religinę mažumą, buvo
abejose pusėse.
Šri Lankos vyskupai sugebėjo susitarti tiek su vyriausybės,
tiek su sukilėlių lyderiais, kad teritorija aplink Madhu Dievo Motinos šventovę būtų
paskelbta nekariavimo zona. Kaip lengva nuspėti, dėlto ji tapo tūkstančių civilių
pabėgėlių prisiglaudimo vieta. Tačiau nekariavimo susitarimo ne visad buvo laikomasi,
šventovė buvo pasienio tarp kovojančių pusių ruože. 1999 metais zonoje sprogo keli
artilerijos sviediniai, užmušdami 44 asmenys. 2007 metais dar trys, nusinešę kelių
greta buvusių žmonių gyvybes. Viena iš bombų sprogo vos už keliolikos metrų nuo šventovės.
Priklausomai nuo kovų intensyvumo, buvo metų, kai per pagrindinę Madhu Dievo Motinos
piligrimystę, rugpjūčio 15-ąją dieną, Marijos Dangun Ėmimo iškilmę, Mišiose galėjo
dalyvauti vos keliolika asmenų. Grįžus taikai, jau dešimtys tūkstančių. Per popiežiaus
maldą laukiama apie pusės milijono piligrimų. Pranciškus mels atleidimo, išgydymo
ir sutaikymo žmonėms, tarp kurių dar daugybė atvirų karo paliktų žaizdų, nuoskaudų,
smurto, neteisybės atsiminimų, nežinios dėl dingusiųjų ir niekad neatsiradusių. (Vatikano
radijas)