Popiežius priėmė Suomijos ekumeninę delegaciją

Kaip kasmet maldų už krikščionių vienybę savaitės dienomis, popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą priėmė Suomijos krikščionių dvylikos asmenų ekumeninę delegaciją, kuriai vadovavo Porvo vyskupas ir švediškai kalbančių Suomijos liuteronų bendruomenių vadovas Björn Vikström ir Helsinkio katalikų vyskupas Teemu Sippo.

Kasmet rengiamas Suomijos krikščionių ekumeninis vizitas, vykstantis maldų už krikščionių vienybę savaitės dienomis, sutampa su sausio 19-ąją minima suomių tautos krikštytojo šv. Henriko švente. Dvyliktame amžiuje Švedijoje ir Suomijoje gyvenęs šventasis Henrikas, Upsalos vyskupas, kankinys, buvo pirmasis krikščionybės skelbėjas tuo metu dar pagoniškoje Suomijoje.

Sveikindamas Suomijos liuteronų ir katalikų atstovus, popiežius Pranciškus priminė, kad šiemet sukanka 30 metų nuo šių kasmetinių  vizitų tradicijos pradžios. Lygiai prieš tris dešimtmečius šv. Jonas Paulius II priėmė pirmąją Suomijos liuteronų ir katalikų delegaciją, atvykusią į Romą maldų už krikščionių vienybę savaitės  proga. Paminėjęs šiemetinės ekumeninės savaitės temą – Kristaus žodžius prie šulinio sutiktai samarietei: „Duok man gerti“ – popiežius sakė, jog šis Evangelijos momentas mums byloja, jog žmonių priimamos Dievo malonės visada palieka žmonėse pėdsaką, prisideda prie vidinio pasikeitimo. Taip įvyko šiuo atveju. Įtikėjo ne tik prie šulinio sutikta moteris, bet jos liudijimo dėka ir daug kitų samariečių. Atvirumas malonės veikimui turi būti svarbiausias ekumeninio dialogo bruožas, sakė popiežius, linkėdamas, kad nuolat stiprėtų ir duotų vis daugiau gerų vaisių draugiški Suomijos katalikų ir liuteronų ryšiai.

Šiuo metu maždaug 76% Suomijos gyventojų, kurių iš viso yra maždaug 5,5 milijono, priklauso liuteronų Bažnyčiai, turinčiai 9 vyskupijas. Maždaug 20% Suomijos gyventojų save laiko netikinčiaisiais. Likusieji priklauso kitoms krikščioniškoms konfesijoms, taip pat musulmonų ir žydų bendruomenėms. Liuteronų parapijose Suomijoje dirba daugiau kaip du tūkstančiai pastorių, kurių maždaug trečdalis yra moterys, ir daugiau kaip penki tūkstančiui sielovadoje ir įvairiose bažnytinės socialinės bei kultūrinės veiklos srityse dirbančių etatinių darbuotojų ir savanorių.

Šešioliktame amžiuje įsigalėjus protestantizmui, katalikybė Suomijoje visiškai išnyko. Po trijų šimtmečių pertraukos, pirmos katalikų bendruomenės pradėjo kurtis devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Visą Suomiją apimanti Helsinkio katalikų vyskupija buvo įkurta tik 1955 m. Katalikų Bažnyčiai priklausančių žmonių visoje Suomijoje šiuo metu yra apie 12 tūkstančių, kurių nemaža dalis yra imigrantai. Šiuo metu veikia septynios parapijų bendruomenės Helsinkyje ir kituose didesniuose miestuose. Suomijos katalikų sielovadoje vyskupui talkina 12 kunigų ir vienas diakonas. (Vatikano radijas)