Popiežiaus žinia 49-ajai Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai

Penktadienį, minint šv. Pranciškaus Salezo dieną, kuris žinomas kaip žurnalistų globėjas, spaudos konferencijoje Vatikane tradiciškai pristatyta žinia Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai. Ji įsiterpia į sinodinį procesą, skirtą šeimai: neeilinė Sinodo asamblėja rinkosi šį rudenį, o kitų metų spalį vyks eilinė asamblėja. 49-oji Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena bus minima 2015 m. gegužės 15 d. Jos pavadinimas šiemet - „Skelbti šeimą, kuri yra išskirtinė susitikimo ir dovanojamos meilės vieta“.

Pristatydamas žinią, arkivyskupas Claudio Maria Celli, Popiežiškosios visuomenės komunikavimo priemonių tarybos pirmininkas, pažymėjo, kad žinia nėra apie šeimą, tačiau apie artimą ryšį tarp šeimos ir komunikacijos. Šeima yra pirmoji vieta, kur išmokstame bendrauti. Jei atsigręžiame į šią autentišką akimirką, ji gali padėti mums sukurti tikresnę ir žmogiškesnę komunikaciją bei pažvelgti į šeimą nauju žvilgsniu.

Pasak arkivyskupo, svarbu pabrėžti, ką popiežius sako žinios pabaigoje: šeima nėra objektas, apie kurį dalijamasi nuomonėmis ar dirva ideologinėms kovoms. Kartais masinės komunikacijos priemonės bando pristatyti šeimą lyg abstraktų modelį, kurį galima priimti arba atmesti, ginti ar pulti arba vaizduoja šeimą taip, lyg tai būtų ideologijų susidūrimo laukas. Iš tiesų tai vieta, kur visi išmokstame, ką reiškia bendrauti gaunant ir dovanojant meilę, tai išgyvenama tikrovė.

Popiežiaus Pranciškaus pirminis rūpestis skiriamas gilesnei tikrosios žmogiškos komunikacijos dimensijai, o ne problemoms tarp šeimos ir komunikacijos, kurias sukelia naujosios technologijos.

Žinioje rašoma, jog šeima tai pirmoji vieta, kur išmokstame bendrauti, bendravimas kaip dialogas, kur jis vyksta ir kūno kalba. Įsčios yra pirmoji bendravimo „mokykla“, fizinio kontakto ir klausymosi mokykla, susitikimas tarp dviejų būtybių (motinos ir vaikų) yra pirmoji mūsų komunikacijos patirtis. Pati šeima tam tikra prasme yra „įsčios“, kur mokomasi bendrauti platesniame „lyčių ir kartų“ universitete. Tokio bendravimo atspirties taškas yra ryšiai, siejantys įvairius šeimos narius.

Žinioje viena pastraipa skirta ir maldai, apibūdintai kaip „esminė komunikacijos forma“. Šeimoje ji gali būti atrandama ir išgyvenama autentiškai, daugelis mūsų šeimose išmokome religinės bendravimo dimensijos.

Popiežius žinioje rašo, kad šeimoje išmokstama apsikabinti, palaikyti vienas kitą, suprasti, ką reiškia žvilgsniai ir tyla, kartu juoktis ir verkti, tarp asmenų, kurie nėra pasirinkti, tačiau yra tokie svarbūs vienas kitam, ir būtent šeima padeda mums suprasti, ką iš tiesų reiškia bendravimas kuriant artimumą. Šis „artimumas“ apima ne tik šeimos narių aplinką. Žvelgiant į Marijos apsilankymo pas Elzbietą įvykį popiežius primena, kad „lankyti reiškia atverti duris, neužsidaryti savo apartamentuose, tačiau išeiti, eiti link kito“. Taip pat ir šeima gyvuoja, jei kvėpuoja atsiverdama kitiems. „Tokios šeimos gali nešti gyvybes ir bendrystės žinią, paguosti ir suteikti viltį labiau sužeistoms šeimoms, padėti augti pačiai Bažnyčiai, kuri yra šeimų šeima“.

Plati pastraipa skirta „moderniosioms komunikacijos priemonėms“, bei kaip jos veikia bendravimą šeimoje ir tarp šeimų, nes gali kliudyti jam arba padėti. Primenama, kad tėvai yra pirmieji ugdytojai vaikų, kurie vis labiau panyra į skaitmeninį žemyną, tačiau krikščioniška bendruomenė gali padėti jiems mokyti vaikus gyventi medijų aplinkoje gerbiant žmogiškąjį orumą ir tarnaujant bendrajam gėriui. Be to, primenama, kad tiek jaunimas, tiek kiti kviečiami liudyti Kristų taip pat ir skaitmeninėje aplinkoje, socialiniuose tinkluose, kur visi „gyvename“. (Vatikano radijas)