Apaštalavimas mieste: Dvasia paruošia daug širdžių

Šeštadienio ryte Pranciškus priėmė Popiežiškosios pasauliečių tarybos plenarinės sesijos narius, šiomis dienomis susirinkusius nagrinėti sielovados mieste. Atitinkamai dabartinio susitikimo pagrindinė tema buvo „Sutikti Dievą miesto širdyje“, suvažiavimo dalyviai vadovavosi Pranciškaus enciklika „Evangelii gaudium“ nuostatomis.

Pranciškus savo kalboje taip pat grįžo prie savo enciklikoje išsakytų minčių, tarp kurių buvo pastaba, jog Bažnyčia turi susipažinti ir priimti urbanistinės kultūros iššūkius. Urbanizmas tapo vyraujančiu socialiniu reiškiniu. Daugiau nei pusė planetos žmonių gyvena miestuose. Ir šis gyvenimas turi dideles pasekmes mentalitetui, santykiams, gyvenimo būdui ir, žinoma, religingumui. Šiame kontekste Bažnyčia nėra vienintelė „prasmės teikėja“, krikščionys „sugeria“ kitas kalbas, simbolius ir žinias, kurie siūlo kitokias gyvenimo kryptis, neretai kontrastuojančias Evangelijai.

Miestai suteikia didelių progų ir didelių rizikų: gali būti nuostabios laisvės ir žmogaus realizavimosi erdvės, bet taip pat baisaus nužmoginimo ir nelaimingumo vietos. Atrodo, - kalbėjo Pranciškus, - kad net ir labiausiai žydintis ir tvarkingas miestas gali pagimdyti savyje tamsų „anti-miestą“. Atrodo, kad šalia piliečių egzistuoja ir „nepiliečiai“: nematomi žmonės, be priemonių ir šilumos, gyvenantys „ne-vietose“ ir „ne-santykiuose“. Tai žmonės, į kuriuos niekas nepažvelgia, su dėmesiu ir susidomėjimu.

Tačiau žvelgdami į šiuos liūdnus scenarijus turime visada prisiminti, kad Dievas neapleido miesto. Yra įmanoma sutikti Dievą miesto širdyje ir tai yra labai gražu. Dievas yra mūsų miestuose, tokiuose skubančiuose ir išsiblaškiusiuose. Todėl negalima pasiduoti pesimizmui ir neveikimui, bet su tikėjimu žvelgti į miestą. Dievas nėra pasitraukęs iš miestų, nes nėra pasitraukęs iš žmogaus širdies, jis lydi tuos, kurie ieško atramos ir prasmės gyvenime. Bažnyčia nori padėti šiame ieškojime širdyse, atviroms Dievui. Ypač tikintieji pasauliečiai yra kviečiami be baimės išeiti ir susitikti su miestų žmonėmis: kasdienėje veikloje, darbe, pavieniui ir šeimose, parapijose, bažnytiniuose judėjimuose, sugriauti anonimiškumo ir abejingumo mūrą, kuris dažnai vyrauja mieste. Reikia atrasti drąsos žengti pirmą žingsnį, norint būti kvartalo apaštalais.

Ir tapdami džiugiais Evangelijos skelbėjais savo bendrapiliečiams pasauliečiai atskleidžia, jog yra daug širdžių, kurias Šventoji Dvasia paruošė jų liudijimui, artumui ir dėmesiui. Miestuose dirva apaštalavimui dažnai yra daug derlingesnė, nei manoma.

Trumpai tariant, pasauliečiai yra pašaukti išgyventi nuolankią lyderystę Bažnyčioje ir tapti krikščioniško gyvenimo fermentais mieste, - apibendrino Pranciškus, prieš tai pabrėžęs dvi sąlygas: pasauliečiai turi patys turėti gerą formaciją ir patys iš tiesų krikščioniškai gyventi. (Vatikano radijas)