Popiežiaus bendroji audiencija: Vaikai yra šeimos ir visuomenės džiaugsmas

Trečiadienį bendrosios audiencijos metu Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie šeimą, šį kartą kalbėdamas apie vaikus. Kaip atspirties tašką popiežius pacitavo eilutes iš pranašo Izaijo knygos: „Visi renkasi eiti pas tave: tavieji sūnūs ateis iš toli, tavosios dukros bus atneštos ant rankų. Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo, tavoji širdis virpės ir džiūgaus“. (Iz 60, 4-5). Pasak popiežiaus Pranciškaus, tai nuostabus tėvų ir vaikų laimės įvaizdis.

Tautos viltis ir darna tarp kartų yra glaudžiai susiję. Besidžiaugiantys vaikai priverčia stipriau plakti tėvų širdis ir kuria ateitį. Vaikai yra šeimos ir visuomenės džiaugsmas. Vaikai nėra reprodukcinės biologijos problema ar vienas iš savirealizacijos būdų, juolab tėvų nuosavybė. Vaikai yra dovana. Kiekvienas unikalus ir nepakartojamas, kartu neatsiejamai susijęs su savo šaknimis. Būti sūnumi arba dukra, pagal Dievo paveikslą, reiškia savyje nešiotis atmintį ir meilės viltį, kuri įkvepia kitos žmogiškos būtybės, naujos ir savitos, gyvybę. Vaikas mylimas dėl to, kad jis yra vaikas, o ne todėl, kad yra gražus, sveikas, geras ar kad galvoja kaip aš, įkūnija mano troškimus. Vaikas yra vaikas: jo gyvybę sukūrėme mes, tačiau ji skirta jam, jo gerovei,  šeimos, visuomenės ir visos žmonijos gerovei. Iš čia kyla giliausia patirtis, ką reiškia būti sūnumi ar dukra, būti mylimais ne už nuopelnus, būti mylimais anksčiau nei išmokstame kalbėti, anksčiau nei ateiname į pasaulį. Buvimas vaiku tai esminė sąlyga pažinti Dievo meilę, šio stebuklo šaltinį. Į kiekvieno vaiko sielą Dievas įspaudžia šios meilės žymę, ja paremtas žmogaus asmens orumas, kurio niekas negali sugriauti. 

Popiežius pastebi, jog šiandien vaikams atrodo sunkiau įsivaizduoti savo ateitį, nes tėvai tarsi žengė žingsnį atgal, o vaikai dar labiau nesiryžta eiti į priekį. Gerų santykių tarp kartų galime išmokti iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris kiekvienam suteikia laisvę, tačiau nepalieka mūsų vienų. O jei suklystame, ir toliau mus lydi kantriai, su nemažėjančia meile mums.  Savo ruožtu vaikai neturi bijoti ir imtis kurti naują pasaulį: teisinga, kad jie trokšta jo geresnio, nei gavo. Tačiau tai turi būti daroma be arogancijos, perdėto pasitikėjimo savimi, tęsia Šventasis Tėvas.

Turi būti pripažinta vaikų vertė, o tėvai turi būti gerbiami. Popiežius primena, kad ketvirtasis įsakymas nurodo gerbti tėvą ir motiną, kurio biblinėje formuluotė priduriama: „kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria“ (Iš 20, 12). Nuoširdus ryšys tarp kartų užtikrina ateitį.  Visuomenė, kur negerbiami tėvai, yra be garbės, jai lemta prisipildyti godžių vaikų. Kita vertus, visuomenė, kur vaikai laikomi našta, rūpesčiu, yra prislėgta. Jei į šeimą, gausią vaikų, žvelgiama kaip į naštą, kažkas negerai, sako popiežius. Pasak jo, vaikų karta turi būti atsakinga, kaip moko pal. Pauliaus VI enciklika  „Humanae vitae“, tačiau pasiryžimas turėti daugiau vaikų automatiškai netampa neatsakingu pasirinkimu. Neturėti vaikų yra egoistinis pasirinkimas. Nes taip gyvenimas atsinaujina, praturtėja, o ne nuskursta. Vaikai išmoksta rūpintis šeima, pasiaukodami bręsta, auga įvertindami jos dovanas. Džiugi brolybės patirtis įkvepia pagarbą ir rūpinimąsi tėvais, pabrėžia popiežius Pranciškus, užbaigdamas katechezę malda: „Jėzau, amžinasis Sūnau, padėk mums rasti kelią, kuriame naujai suspindėtų ši žmogiška patirtis – būti vaikais. Kartos gausėjimas tai slėpinys, kai praturtėja visų gyvenimas, ir tai ateina iš paties Dievo“. Popiežius pakvietė naujai atrasti šį slėpinį ir išgyventi jį tikėjime, su džiaugsmu, pridurdamas: „Kai einu tarp jūsų, kaip gražu, kai tėčiai ir mamos kelia vaikus, kad šie būtų palaiminti, tai beveik dieviškas gestas. Dėkoju, kad jį darote!”

Po katechezės popiežius Pranciškus pasveikino piligrimus, susirinkusius iš įvairių šalių. Atsiliepdamas į liūdnas žinias iš Lampedūzos, kur minimi nauji mirčių atvejai tarp imigrantų, sušalusių besikeliant per Viduržemio jūrą, Šventasis Tėvas užtikrino maldas už žuvusius ir paragino solidarizuotis, kad niekas neliktų be būtinosios pagalbos. Popiežius taip pat pakvietė melstis už kardinolų konsistoriją, vyksiančią ateinančiomis dienomis.

Popiežius priminė, kad trečiadienį, vasario 11 d., per Lurdo Švč. Mergelės Marijos minėjimą, švenčiama XXIII Pasaulinė ligonių diena.  Jis paragino jaunimą būti „aklųjų akimis ir paralyžiuotųjų pėdomis“, o ligoniams užtikrino Bažnyčios maldą. Popiežius kreipėsi ir į jaunavedžius, palinkėdamas mylėti gyvybę, kuri visuomet šventa, net ir tais momentais, kai ji pažymėta ligos ir silpnumo. (Vatikano radijas)