Popiežius priėmė Ukrainos vyskupus: būkite gynėjais

Vasario 20 dieną visi ukrainiečių vyskupai, kurie šiomis dienomis lankėsi Romoje su vizitu „ad Limina“, virš 30 asmenų – graikų apeigų, lotynų apeigų ir Bizantijos apeigų – susitiko ir kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi. Šventasis Tėvas ukrainiečių ganytojams įteikė savo pastabas raštu.

Paminėjus istorines Ukrainos krikščioniškąsias šaknis, popiežiaus kalboje pirmiausia rašoma apie dabar šalį kankinantį konfliktą, apie tai, kad jis tiesiogiai ir per delegatus stengiasi būti arti visų, paliestų prievartos, meldžiant Viešpaties taikos, kreipiantis į visas puses su prašymu laikytis susitarimų ir gerbti tarptautinio teisėtumo principą. Didelės dalies problemų pagrindas yra politinis ir ne vyskupų uždavinys yra jas išspręsti, tačiau jie gali tiesiogiai prisiliesti prie žmonių dramų, ieškoti susitaikymo etiniame ir sielovadiniame lauke.

Kaip savo šalies pilnaverčiai piliečiai, priduria Pranciškus, Ukrainos vyskupai turi teisę išreikšti savo mintis apie bendrą šalies likimą, kryptį; nepradedant konkrečios politinės akcijos, tačiau nurodant ir ginant vertybes. Šventasis Sostas bus šalia.

Pranciškus paprašė vyskupus būti gynėjais – šeimų, kurių daug kenčia nuo karo, vargšų, bedarbių, silpnų, ligonių, senelių, neįgalių, pabėgėlių. Jis apgailestavo, kad blogai suvokta ekonominė laisvė pasitarnavo mažos grupelės asmenų milžiniškam praturtėjimui likusių sąskaita, šiam reiškiniui neaplenkiant ir valstybės institucijų.

Tradiciškai popiežius paprašė vyskupų melstis ir rūpintis vienuoliniais ir kunigiškais pašaukimais bei formacija.

Nemažai dėmesio skiriama vyskupų vienybei. Abi pagrindinės Ukrainos katalikų tradicijos – rytų apeigų ir lotynų apeigų – yra teisėtos, visi yra katalikų Bažnyčios, kaip ir savo šalies vaikai. Kita vertus, yra sunkumų jų santykiuose – kartais dėl sudėtingų istorinių aplinkybių, kartais individualaus pobūdžio. Skaudu girdėti apie nesusipratimus ir sužeidimus. Reikia kreiptis į gydytoją, vieną ir tą patį visiems – Jėzų Kristų. Pranciškus paragino ir paprašė priimti vienas kitą ir remti vienas kitą.

Vizito Romoje metu graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas ketvirtadienį suteikė interviu žinių agentūrai „Zenit“.

Situaciją Ukrainoje, pasak jo, galima apibūdinti vienu žodžiu – „karas“. Ir tai ne pilietinis karas, tačiau kitos valstybės agresija prieš Ukrainos valstybę ir jos piliečius. Buvo pasirašyti susitarimai, tačiau jų nesilaikoma.

Kaip ganytojai, ukrainiečių vyskupai susirūpinę pabėgėliais, kurių yra beveik du milijonai ir tarp kurių mažiausiai 140 000 vaikų. Virš 6000 žmonių žuvo, tarp jų daugybė civilių. Tai didžiausia humanitarinė katastrofa rytų Europoje nuo pat II Pasaulinio karo.

Didysis arkivyskupas dar kartą pakartojo savo kreipimąsi į tarptautinę bendruomenę padėti sustabdyti agresiją ir suteikti humanitarinę pagalbą. Ukraina kovoja už laisvę, nepriklausomybę ir integralumą. Jis pridūrė, jog šalyje išsivystė didžiulis savanorystės ir solidarumo judėjimas, kuriame dalyvauja daugiau nei pusė ukrainiečių. Svarbiais solidarumo centrais tapo parapijos.

Pasak arkivyskupo Ševčiuko, krikščionys yra pašaukti būti vilties ir tiesos liudytojais. Vyskupų susitikimas su popiežiumi taip pat buvo proga tiesos liudijimui, šiuo atveju – tiesos apie situaciją Ukrainoje. O tiesa yra tai, kad Ukrainos liaudis tapo auka. Tačiau Dievas visada yra su aukomis.

Ukrainiečių vyskupų vizito Romoje proga italų dienraštis „La Stampa“ pakalbino arkivyskupą Thomas Gullickson, kuris eina apaštalinio nuncijaus pareigas Kijeve.

Šventojo Sosto diplomatas pasakė, kad šiuo metu ukrainiečiai dažnai pasijaučia apleistais ir nesuprastais likusio pasaulio. Tarptautinis solidarumas yra menkas arba jo visai nėra. Jis taipogi paaiškino, ką reiškia popiežiaus paminėtas „tarptautinio teisėtumo principas“: tai pagarba tarptautinei teisei, konkrečiau, pagarba suverenios šalies teritoriniam integralumui ir vidaus reikalams. Krymo aneksija buvo aiškus tarptautinės teisės pažeidimas. Jei Rusija šiuo metu negali gražinti Ukrainai sienos kontrolės, ji turi bent užblokuoti kovotojų ir ginklų srautą iš savo pusės. Humanitarinė pagalba turi būti teikiama koordinuotai su Raudonuoju Kryžiumi, ESBO ir kitais subjektais. Arkivyskupas Gullickson pridūrė, kad nors tai nepatenka jo tiesioginei kompetencijai, jis žino apie pagalbą, kuri ateina iš krikščioniškų organizacijų - iš Caritas Internationalis, iš „Katalikų pagalbos tarnybos (JAV)“, iš Maltos Ordino, iš Renovabis (Vokietija), „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ ir kitų. Dosniai prisideda protestantų Bažnyčios. (Vatikano radijas)