Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Susitikimai

Popiežius susitiko su Comunione e Liberazione judėjimo nariais

Popieſius Pranciškus su judėjimo Comunione e Liberazione nariais - OSS_ROM

2015/03/07 16:21

Šeštadienio rytą į Šv. Petro aikštę atvyko net apie 60 tūkst. Italijoje ir toli už jos ribų žinomo katalikų judėjimo Comunione e Liberazione (Bendrystė ir išsilaisvinimas) narių, mininčių savo judėjimo įsikūrimo 60-ąsias ir šio judėjimo pradininko kun. Luigi Giussani mirties 10-ąsias metines.

Comunione e Liberazione gimė praėjusio amžiaus šeštojo ir ypač septintojo dešimtmečio jaunimo protestų laikais. Skirtumas tik tas, kad jei dauguma tuo metu protestuojančio jaunimo linko į kairįjį anarchizmą, šio judėjimo pradininkai, skatinami ir vadovaujami kun. Luigi Giussani, pabandė jaunimui būdingą revoliucingumą nukreipti į bendradarbiavimą su Bažnyčia. Šitaip gimė judėjimas žinomas savo itališku pavadinimu Comunione e Liberazione, tai yra Bendrystė ir išsilaisvinimas.

Šeštadienio susitikimo dalyviams popiežius Pranciškus sakė, kad kunigo Giussani pašaukimą subrandino jos asmeniškas susitikimas su Kristumi. Pradžioje visada būna susitikimas su Jėzumi. Jis yra tarsi „migdolo žiedas“. Migdolo žiedai anksčiau už kitus skelbia prasidedantį pavasarį. Žydintys migdolai skelbia, kad žiema jau baigiasi.

Susitikimo su Kristumi džiaugsmo mes negalime laikyti tik sau patiems. Apie savo susitikimą su Kristumi turime kalbėti kitiems žmonėms. Bažnyčios pareiga skelbti Kristų iki pat žemės pakraščių. Popiežius ragino judėjimo Bendrystė ir išsilaisvinimas narius niekada neužsidaryti savyje, neįsižiūrėti į save, visko centre matyti Kristų, neleisti, kad suakmenėtų charizma, negarbinti pelenų, netapti muziejų gidais, neprarasti laisvės, bet būti einančios į pasaulį Bažnyčios rankomis, kojomis, protu ir širdimi.

Išeiti, - sakė Pranciškus, - reiškia nemanyti, kad patys sau esame pakankami; reiškia girdėti ir tuos, kurie nėra tokie patys kaip mes; reiškia iš visų nuolankiai mokytis. Kai manome, kad tik mes esame svarbūs, atsiranda pavojus, kad ir mūsų dvasingumas bus tik „etiketės“ dvasingumas; atsiranda pavojus patekti į daugybę įvairių spąstų, gresiančių mums patiems ir mūsų liudijimui. Niekada nemanykime, kad esame svarbiausi, niekada nesigėrėkime savo atspindžiu veidrodyje, kad nepamestume kelio ir netaptume paprastos nevyriausybinės organizacijos veikėjais. (Vatikano radijas)

2015/03/07 16:21