Popiežius pasveikino visas moteris

Kovo 8-ąją minimos Moters dienos proga popiežius pasveikino visas moteris. Popiežius Pranciškus kalbėjo sekmadienio vidudienio maldos dalyviams Šventojo Petro aikštėje po „Viešpaties Angelo“ maldos.

„Šiandien, kovo 8-ąją, sveikinu visas moteris, kurios kasdien stengiasi sukurti žmoniškesnę ir svetingesnę visuomenę. Mano broliška padėka, pridūrė popiežius, visoms moterims, kurios šimtais būdų liudija Evangeliją ir darbuojasi Bažnyčioje. Mums tai proga pakartoti, kokios svarbios moterys ir koks reikalingas jų vaidmuo gyvenime. Pasaulis, kuriame moterys marginalizuojamos yra nevaisingas, nes moterys ne tik dovanoja gyvybę, bet ir perduota gebėjimą matyti toliau, moterys perduoda gebėjimą matyti pasaulį kitomis akimis, leidžia pajusti dalykus kūrybingesne, kantresne ir jautresne širdimi. (Užtikrinu savo) maldą ir (suteikiu) ypatingą palaiminimą visoms moterims, esančioms šioje aikštėje ir visoms moterims. Sveikinu!“

Šventasis Tėvas Pranciškus visiems palinkėjo gražaus sekmadienio, paprašė neužmiršti pasimelsti ir už jį, priminęs gavėnios laikotarpį kvietė stengtis pabūti arčiau žmonių, kurie išgyvena įvairiausius sunkumus, pabūti arčiau, sakė Pranciškus, savo jausmais, malda ir solidarumu.

Prieš Vidudienio maldą Pranciškus atkreipė dėmesį į krikščionių gavėnios meto pasirengimą švęsti Velykas, kai visi atnaujins savo Krikšto pažadus. Einame per pasaulį kaip Jėzus, kad savo egzistencija būtume jo meilės broliams ženklas, ypatingai silpniausiems ir labiausiai skurstantiems vargšams, kuriame Dievui šventyklą savo gyvenime. Šitaip leidžiame, kad su Dievu galėtų susitikti visi, kuriuos sutinkame savo gyvenimo kelyje. Tačiau paklauskime savęs, ar Viešpats jaučiasi savas mūsų gyvenime? Ar leidžiame, kad jis „išvalytų“ mūsų širdį ir išvarytų stabus, kurie galbūt apsigyveno mumyse? – klausė popiežius ir kvietė: Atverkime savo gyvenimus Jėzaus gailestingumui. Jėzus gailestingas, įsilieskime jį į savo širdį, kad ją išvalytų. 

Sekmadienio Evangelijoje apie šventyklos išvalymą evangelistas Jonas pirmą kartą pamini būsimą Jėzaus prisikėlimą iš numirusių. Būtent Jo kūnas, kurį ant kryžiaus sunaikino nuodėmės prievarta, prisikėlimu taps visuotinio Dievo ir žmonijos susitikimo vieta. Todėl jo žmoniškumas yra tikroji šventykla, kurioje Dievas mums apsireiškia, mums kalba, su mumis susitinka. Todėl tikrieji Dievo garbintojai nėra materialinės šventyklos prižiūrėtojai, religinės galios ir išminties sergėtojai, o tie, kurie šlovins Dievą „dvasia ir tiesa“ (Jn 4, 23). (Vatikano radijas)