Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

ISIS suniokojo dar vieną senovinę bažnyčią, griauna pasaulinį paveldą

Nimrudo miesto statulos - AFP

2015/03/14 00:00

Kovo 10 dieną vienas Irako pareigūnas pranešė, kad ISIS suniokojo dar vieną istorinę bažnyčią Mosule, 10 amžių siekiantį šv. Jurgio (arba Markourgas) vienuolyno bažnyčią, priklausiusią chaldėjų apeigų katalikams, bei buldozeriais sunaikino greta buvusias krikščionių kapines.

Ši, kai kurių vadinama „kultūrinio valymo“ akcija smogė visiems: ne vien krikščionims, bet ir musulmonų šiitų istorinėms kulto vietoms, jų šventųjų ir mokytojų kapams bei mauzoliejams. Nukentėjo taip pat ir pačių musulmonų sunitų, išpažįstančių tą patį tikėjimą kaip ir ISIS ekstremistai, šventovės, jei jos, ekstremistų akimis, įgijo klaidatikystės atspalvį. Pavyzdžiui, jei jose pagerbiamas koks nors didis sunitų eruditas. Tokia pagarba esą suniekina Alachą.

„Kultūrinis valymas“, kuriam islamistai, rodos, ypač susitelkė pastarosiomis savaitėmis, smogė ir tūkstantmetei Artimųjų Rytų civilizacijai. Pasirodė video įrašų ir nuotraukų apie tai, kaip ekstremistai daužo Mosulo bibliotekos ir muziejaus skulptūras, degina senovinius rankraščius. Su kūjais ir buldozeriais jie nuvažiavo į senovinius Hatra ir Nimrudo miestus, kurie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Antai, Nimrude, kurio senovinis pavadinimas yra Kalhu, žmonės gyveno jau šeštame tūkstantmetyje prieš Kristų, o IX amžių prieš Kristų asirų karalius Ašunasirpalas II šį miestą pavertė savo imperijos sostine, pastatydamas monumentalių pastatų, papuošdamas miestą tūkstančiais bareljefų ir skulptūrų. Pradėjus kasinėjimus XIX amžiuje daug smulkesnių radinių buvo išgabenta į įvairius muziejus ar privačias kolekcijas, tačiau daug kas liko pačiame atidengtame mieste, kurio buvusią šlovę galimą įsivaizduoti iš išlikusio aprašo. Jame pasakojama viena iš įspūdingiausių puotų pasaulio istorijoje, kurią Ašurnasirpalas II surengė pabaigęs karališkųjų rūmų statybą.

Kai pašventinau Kalhu rūmus, buvo pakviesti 47 074 vyrai ir moterys iš visų mano žemių, 5000 pareigūnų ir pasiuntinių iš (kaimyninių žemių ir miestų), 16 000 iš Kahlu miesto ir 1500 rūmų pareigūnų, visi kartu – 69 574; dešimt dienų daviau jiems valgyti, daviau jiems gerti, juos prausiau ir kvėpinau. Tada juos pagerbiau ir pasiunčiau atgal į jų žemes taikoje ir džiaugsme, byloja karaliaus žodžiai. Ten pat išvardijama kiek svečiai suvalgė: keliasdešimt tūkstančių mažų ir didelių gyvulių, paukščių, žuvų, daugybę daržovių ir prieskonių, išgėrė 10 000 ąsočių alaus ir tiek pat vyno.

Nors kai kurie istorikai šiuos skaičius priskiria karaliaus silpnybei pasipuikuoti, tačiau kiti mano, kad Ašurnasirpalas II, kuris toli gražu nebuvo filantropas, bet žiaurumu ir ambicijomis pagarsėjęs didžiulių teritorijų užkariautojas, tokiu ekstravagantišku būdu  iš tiesų galėjo visoms savo imperijos tautoms pademonstruoti savąją galią ir turtus.

Kodėl ISIS ekstremistai tyčia ir sąmoningai daužo senųjų civilizacijų paveldą, išlikusį du ar tris tūkstantmečius, buvusį vietos arabų ir musulmonų peizažo dalimi daugelį amžių? Tarp įvairių aiškinimų yra du, kurie neprieštarauja vienas kitam. Pirma, tai kiekvienam totalitarizmui būdinga tendencija sunaikinti istorinę atmintį ir ją įkūnijančius materialius objektus, kad būtų sunaikinta bet kokia alternatyva totalitarizmo kuriamai tapatybei. Totalitarizmui istorija prasideda nuo jo paties. Antra, tai iki ekstremizmo pastūmėtas monoteizmas, kuris yra apsėstas netikrų dievų garbinimo demaskavimo ir persekiojimo. Jo apraiškų sunitų islame būta ir anksčiau. Taip ir muziejuje stovinti tūkstantmetė statula tampa tariamu „stabu“, o žmonių nuostaba, pasigrožėjimas ir pagarba istorijai - to stabo pagarbinimu, konkuruojančiu su Dievo garbinimu. (Vatikano radijas)

2015/03/14 00:00