2015-03-19 15:02:00

Teroro aktas Tunise. Popiežiaus telegrama


„Popiežius Pranciškus, dar kartą tvirtai smerkdamas visus veiksmus prieš taiką ir žmogaus gyvybės šventumą, prisideda prie gedinčių šeimų skausmo ir maldos, prie visų dramos paliestų žmonių (...). Popiežius visiems prašo Dievo palaiminimų paguodos“, rašoma telegramoje, kurią Pranciškaus vardu Tuniso arkivyskupui Ilario Antoniazzi pasiuntė Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin.

„Pasibjaurėjimas. Pasipiktinimas. Pasmerkimas. Per mažai, kad būtų apibūdinta vakarykštė tunisiečių psichologinė būklė. Pirmą kartą aklas ir laukinis terorizmas smogė pačiai sostinės Tuniso širdžiai, taikydamasis į civilius, užsieniečius turistus. Manevras yra akivaizdus: smogti Tuniso saugumui ir ekonomikai. Tunisas paskelbė karą terorizmui“, rašoma didžiausio Tuniso dienraščio prancūzų kalba „la Presse“ įvadiniame straipsnyje, komentuojant kovo 18 dienos teroro aktą Tuniso sostinėje, nacionaliniame Bardo muziejuje, esančio greta parlamento. Pasak įvairių liudytojų, trečiadienio vidudienį du jauni vyrai paprasčiausiai pradėjo šaudyti į turistus, kurie lipo iš autobuso muziejaus automobilių aikštelėje. Vėliau jie įsiveržė į patį muziejų, ten vėl šaudė, kol po keturių valandų buvo nukauti saugumo pajėgų. Ketvirtadienį mirus vienam sunkiai sužeistam, žuvusių skaičius išaugo iki 23. Tarp jų vienas policininkas ir autobuso vairuotojas tunisiečiai, o likę turistai, bent pusė atplaukusių tuo pačiu kruiziniu laivu ir norėjusių išvysti vieną iš geriausių pasaulyje romėniškų mozaikų kolekcijų, kuri saugoma Bardo muziejuje. Ten, beje, yra ir paminklų, kuriuos sukūrė krikščionybės pirmaisiais amžiais Tunise gyvenusios krikščionių bendruomenės. Tarp žuvusių turistų buvo prancūzų, japonų, lenkų, italų. Virš keturiasdešimties asmenų buvo sužeista, keletas sunkiai.

„La Presse“ straipsnyje terorizmas vadinamas „planetine gangrena“, perspėjama, kad karas prieš jį bus ilgas ir sunkus, norint jį laimėti reikia visuotinės paramos ir vienybės. Nes kitaip nebus saugumo, o be saugumo demokratija ir vystymasis neįmanomi.

Tunisas, regioniniame kontekste, iš tiesų yra retas realaus demokratėjimo pavyzdys. Būtent Tunise 2011 metais prasidėjo vadinamasis „arabų pavasaris“ – masiniai protestai prieš ilgamečius korumpuotus režimus, reikalaujant daugiau teisingumo, orumo ir teisių. Keli diktatoriai iš tiesų krito, tačiau „pavasaris“ greitai tapo „žiema“ Libijoje ir Sirijoje, kur kasdien kare liejasi kraujas; be to, laisvės ir teisių balsus ėmė nustelbti islamistinės partijos, geriau susitelkusios ir organizuotos. Šiame kontekste dviejų pagrindinių Tuniso partijų, pasaulietinės ir islamistinės, sugebėjimas nesutarimų nepaversti smurtu, pakankamai demokratinės konstitucijos sukūrimas ir priėmimas, pakankamai sklandūs parlamento ir prezidento rinkimai 2014 metų gale ir rinkimų rezultatų pripažinimas visų buvo vertinami kaip Tuniso visuomenės brandos ženklai.

Kita vertus, aišku, kad pusiausvyra yra trapi, dar neįtvirtinta, aplink ją daug grėsmių. Nors Tunisas pasižymi nuosaikiu islamu, netrūksta ir radikalizmo bei fanatizmo. Manoma, kad į džihadistų gretas Sirijoje ir Irake įsirašė nuo dviejų iki trijų tūkstančių tunisiečių, o grįžusių iš ten yra apie penki šimtai. Jei dalis grižo atsikandę karo, tai gali būti daug tokių, kurie grįžo su misija skleisti radikalizmą, kurti visuomenės vidinį susipriešinimą. Vienas Tuniso dienraštis cituoja socialiniuose tinkluose paskelbtą džihadistų žinutę, kurios autoriai prisistato kovo 18 d. atakos vykdytojų bendražygiais ir sveikina „tikrus musulmonus“ su per dvidešimties „netikėlių“ (turistų) ir dviejų „atsimetėlių“, „veidmainių“ (musulmonų policininko ir autobuso vairuotojo) nušovimu. Jau patvirtinta, kad vienas iš dviejų trečiadienį nukautų teroristų keletą mėnesių yra praleidęs Irake. Kita vertus, ilga siena tarp Tuniso ir Libijos, kurioje kaunasi įvairios etninės, politinės ir religinės grupuotės, yra neapsaugota, per ją lengva pereiti, pergabenti ginklus ir rengti atakas Tuniso teritorijoje.

Tarptautinės bendruomenės lyderiai, nuo Vašingtono iki Paryžiaus, didžiųjų tarptautinių institucijų vadovai, Nuo Jungtinių Tautų iki Europos Sąjungos, pareiškė užuojautą, solidarumą ir paramą Tunisui šiuo metu, kai terorizmas siekia sugriauti tai, kas pasiekta. „Nepaprastai žiaurus ir nežmogiškas įvykis, nepateisinamas. Griežčiausiais žodžiais smerktinas. Reikia viltis, kad Dievo vardu nebebus daroma nusikaltimų“, Vatikano radijui pasakė kardinolas Parolin. „Tikimės, kad tai izoliuotas“ įvykis, telefonu komentavo Tuniso arkivyskupas Antoniazzi, taip pat vildamasis, kad demokratėjimo ir visuomenės susitaikymo procesas nebus užblokuotas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.