2015-03-24 16:55:00

Arkivyskupas Auza. Ne visos vaisingumo technologijos atitinka žmogaus orumą


Kovo 19 dieną vienoje JTO būstinės Niujorke auditorijų buvo surengta konferencija ir diskusija apie „Žmogaus orumo apgynimą reprodukcinėje sveikatoje“. Ją parėmė Šventojo Sosto nuolatinio stebėtojo JT misija, joje buvo kalbama apie kai kuriuos pagalbinio apvaisinimo technologijų etinius ir medicininius pavojus, pristatyti natūralūs nevaisingumo gydymo metodai, kaip kad Bilingsų metodas. Pagrindinės pranešėjos buvo dvi patyrusios medikės, kurios kalbėjo apie kai kuriuos nutylimus dirbtinio apvaisinimo medicininius ir verslo aspektus.

Pasisakė taip pat ir arkivyskupas Bernardito Auza, kuris yra Šventojo Sosto delegacijos prie Jungtinių Tautų Organizacijos vadovas.

Pirmiausia jis pabrėžė, kad yra labai svarbu nesusiaurinti ir nenureikšminti „žmogaus orumo“ sąvokos, stengtis, kad ji netaptų vien tuščiais žodžiais.

Žmogaus orumas išreiškia vidinę žmogaus vertę, nepriklausomai nuo rasės ir lyties, nuo jaunumo ar senumo, nuo stiprumo ar silpnumo, nuo sveikatos ar ligos, nuo pageidavimų ar nepageidavimų, nuo ekonominio naudingumo ar nenaudingumo, nuo socialinio įtakingumo ar neįtakingumo. Kiekvienas žmogus yra orus vien todėl, kad yra žmogus. Šis orumas įgyjamas su prasidėjimu. Jis nėra gaunamas tada, kai užaugame iki tam tikro dydžio, sulaukiame gimtadienio arba pasiekiame tam tikrą protinių galimybių lygį. Orumas nėra suteikiamas valstybės, tačiau visada turi būti jos pripažįstamas. Krikščionys įsitikinę, - pridūrė arkivyskupas, - kad galutinis žmogaus orumo pamatas yra mūsų santykis su kažkuo didingesniu, nei valstybė ar mes patys: su Dievu, sukūrusiu mus pagal savo atvaizdą ir panašumą, suteikusį pašaukimą gyventi su juo ir su kitais.

Žmogaus asmuo nėra jo kūno dalių suma, jo gyvybinių funkcijų, fizinių ar intelektualinių savybių suma. Jis visada yra kažkas daugiau, nes susietas su kažkuo daugiau. Jo vertė yra tokia, kad deramas atsakas jai yra tik meilė.

Svarbu suprasti, kad žmogaus orumo sąvoka nėra mokslinė, bet etinė sąvoka. Ji negali būti išmatuota mikroskopu, pasverta ant svarstyklių, bet jos tiesa turi būti gerbiama tiek pat, kiek ir moksliniai atradimai. Kad mokslas mūsų nežalotų visada turime susieti tai, ką galime padaryti su tuo, ką turėtume padaryti. Ne viskas, kas moksliškai įmanoma yra etiška ar socialiai reikalinga.

Kas dera, kalbant apie vaisingumo klausimus, žmogaus orumui: tiek moteriai, tiek vyrui, tiek vaikui?

Kai kalbame apie moterį, pilnas jos orumo pripažinimas apima ir jos moteriškumo motinišką prasmę, ir įgimtą vaisingumo ciklą. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra liga, kurią reikia gydyti ar blogis, kuriuo reikia atsikratyti, bet moters kaip tokios orumo dalis.

Daug šiuolaikinių žmogaus vaisingumo technologijų negerbia šio pilno moters orumo. Jos traktuoja vaisingumą ir nėštumą tarsi ligas, o ne normalią būseną. Vietoj deramos pagarbos jos atmeta moters kūno ir asmenybės motiniškus matmenis. Jos bando įtikinti, kad gydytojo su pipete atliekamas dirbtinis apvaisinimas tiek pat atitinka moters orumą, kiek mylinti sąjunga su jos vyru ir vaiko tėvu. Kiekviena moteris ir kiekvienas vyras giliai žino, įsitikinęs Šventojo Sosto diplomatas, kad kai kuriose technologijose kažkas yra ne taip, nepaisant gražaus ir stipraus vaiko troškimo, nepaisant aplinkybių, kurios tikrai nusipelno solidarumo ir užuojautos.

Tos apvaisinimo technologijos susiaurina ir vyro orumą. Dažnai jis tik sėklos donoras. Vyro vaidmens susiaurinimas iki biologinės medžiagos tiekėjo neatitinka jo orumo. Jo orumas, jo prigimtis, apimanti ir tėvystę, yra daugiau už 23 chromosomų suteikimą būsimam vaikui. Jo orumas turėtų apimti mylintį ryšį su vaiku ir su vaiko motina. Tuo tarpu daug pagalbinio apvaisinimo technologijų vyrui skiria labai paviršutinišką vaidmenį.

Trečia, vaiko orumas turėtų būti gerbiamas ir saugomas nuo pat jo gyvybės užsimezgimo pradžios. Kiekvienas iš mūsų buvo „embrionas“. Mes nesame žmonėmis daugiau dabar, kai esame didesni, senesni, stipresni. Jei mūsų sugebėjimas elgtis pagal savo orumą auga, tai mūsų orumas visad toks pat: nuo pirmos iki paskutinės akimirkos.

Jei vienos technologijos dera su asmens  - motinos, vaiko, vyro – orumu, tai kitos jį menkina –vaikai užmezgami be meilės laboratoriniuose induose, užmegzti vaikai embrioninėje stadijoje gali būti perkami ir parduodami, gali būti užšaldyti nežinomam laikui ar testuojami, tikrinant ar turi tėvų trokštamų genų. Jei neturi, paprastai yra nurašomi.

Tai yra smūgiai žmogaus orumui, kurių pradžia yra besąlygiškos pagarbos žmogaus orumui trūkumas. Jei atsisakome pripažinti žmogaus orumą vienoje kurioje gyvenimo stadijoje, tai nebėra tvirto pamato ir kitose stadijose. Tada žmogaus orumas tampa „pasirinktinas“: vieni jį turi, o kiti ne. Jei leidžiame kažkam nuspręsti, kada žmogaus orumas prasideda ir kada baigiasi, kokios garantijos, kad mūsų pačių orumas bus gerbiamas, jei nebeatitiksime kažkieno kriterijų?

Tam yra alternatyvų. Yra metodų ir technologijų, kurie labiau atitinka moters, vyro ir vaiko orumą ir sveikatą, padedant pastoti arba išlaikyti protingą pauzę tarp vaikų gimimo. Vienas iš tokių metodų yra Bilingsų metodas. (Vatikano Radijas)    








All the contents on this site are copyrighted ©.