Pranciškus: Džiaugsmas ne šaltoje doktrinoje, o tikėjime ir viltyje sutikti Jėzų.

Ketvirtadienio ryto mišių homilijoje popiežius Pranciškus gailėdamasis kalbėjo apie tikinčiuosius, kurie nebemoka džiaugtis tikėjimu.

Popiežius priminė Abraomo tikėjimo džiaugsmą. Abraomas džiūgauja tikėdamasis tapti tėvu taip, kaip jam pažadėjo Dievas. Abraomas jau senyvas, kaip ir jo žmona Sarai, tačiau jis tiki, jis atveria širdį vilčiai ir tai jį didžiai guodžia. Jėzus įstatymo mokytojams priminė, jog Abraomas  „džiūgavo, kad matysiąs manąją Dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.

Būtent to ir nesuprato įstatymo mokytojai. Jie nesuprato pažado džiaugsmo, jie nesuprato vilties džiaugsmo, jie nesuprato sandoros džiaugsmo. Nesuprato! Nemokėjo džiūgauti, nes buvo praradę džiaugsmo reikšmę, kurią suteikia vien tik tikėjimas. Mūsų tėvas Abraomas gebėjo džiaugtis, nes tikėjo: jis buvo teisus tikėjime. O anie buvo praradę tikėjimą. Jie buvo įstatymo mokytojai, bet neturėjo tikėjimo! Dar daugiau: jie buvo praradę įstatymą. Nes įstatymo centras yra meilė, Dievo ir artimo meilė.

Popiežius tęsė: Jie turėjo tikslios doktrinos sistemą ir ją kasdien vis labiau tikslino, kad jos niekas neliestų. Tai žmonės be tikėjimo, be įstatymo, prisirišę prie doktrinos ir šitaip tokie atvejai tapo kazuistiniais: ar reikia Ciesoriui sumokėti mokestį, ar nereikia? Šioji moteris, kuri jau buvo ištekėjusi septynis kartus, ar Danguje bus ištekėjusi su visais septyniais? Tokia kazuistika... tai buvo jų pasaulis, abstraktus pasaulis, pasaulis be meilės ir be tikėjimo, be vilties, be Dievo. Todėl jie negalėjo džiūgauti.

Gal būt įstatymo mokytojai galėjo leisti laiką smagiai, tačiau jie tai darė be džiaugsmo, su baime. Tai gyvenimas be tikėjimo į Dievą, be pasitikėjimo Dievu, be vilties. Jų širdis buvo suakmenėjusi. Liūdna būti tikinčiu be džiaugsmo, o džiaugsmo nėra kai nėra tikėjimo, kai nėra vilties, kai nėra įstatymo, o tik priesakai ir šalta doktrina.

Tikėjimo džiaugsmas, Evangelijos džiaugsmas yra kriterijus, pagal kurį galime vertinti žmogaus tikėjimą. Be džiaugsmo, žmogus nėra tikras tikintysis. Tad prašykime Viešpaties malonės, kad galėtume džiūgauti viltyje, malonės išvysti Jėzaus dieną kai būsime su Juo ir prašykime džiaugsmo malonės. (Vatikano radijas)