Popiežiaus laiškas karmelitams: Su šv. Terese Aviliete žvelgti į pasaulį Kristaus akimis

Šv. Teresė Avilietė paliko mums didžiulį dvasinio mokymo lobį. Jos labai konkretūs siūlymai kaip šiandien atnaujinti pašvęstąjį gyvenimą, kaip melstis, leidžia visuomet vėl pradėti nuo Jėzaus, moko kaip augti meile Dievui ir artimui. Tokias mintis išsakė popiežius Pranciškus sveikindamas visą karmelitų šeimą Bažnyčios mokytojos šv. Jėzaus Teresės gimimo jubiliejaus proga. Generaliniam Basųjų karmelitų ordino prepozitui t. Saverio Cannistrà adresuotą ir šeštadienį paskelbtą laišką popiežius pasirašė  karmelitų reformatorės šv. Jėzaus Teresės gimimo penkių šimtų metų sukakties dieną, kovo 28-ąją.

Popiežius patikino, jog trokšta su visa Bažnyčia padėkoti didelei Basųjų karmelitų šeimai, jos vienuolėms, vienuoliams ir pasauliečiams, už šios nepaprastos moters charizmą. Šventasis Tėvas įsitikinęs, jog tai Apvaizdos malonė, jog Avilietės penkių šimtmečių sukakties šventimas sutapo su visuotinės Bažnyčios metais, dedikuotais Pašvęstajam gyvenimui. Būtent jame Šventoji Avilietė suspindi kaip tikra visiško pasiaukojimo Dievui vadovė ir patraukus pavyzdys.

Šventoji Teresė visų pirma yra maldos mokytoja. Jos patirčių centre yra Jėzaus žmogystės atradimas. Norėdama su kitais pasidalyti šia savo patirtimi, ją apibūdina labai gyvai ir paprastai, visiems suprantamu būdu, nes jos esmę sudaro „draugystės ryšys... su tuo, kuris, žinome, kad mus myli“, parašė popiežius, cituodamas šventosios raštus. Avilietės pasakojimas labai dažnai virsta malda, tarsi ji norėtų skaitytoją supažindinti su savo vidujiniu dialogu su Kristumi. Per susipažinimą su Jėzumi šv. Teresė patyrė „kitą gyvenimą“: ji tapo nenuilstanti Evangelijos skelbėja. Kaip anuomet, taip ir dabar, šventoji mums atveria naujas galimybes, mus kviečia imtis didingo uždavinio, kad žvelgtume į pasaulį Kristaus akimis, kad jame ieškotume to, ko Jis ieško ir mylėtume tai, ką Jis myli. Šventoji Teresė žinojo, kad nei malda, nei misija neįmanoma be tikro bendruomeninio gyvenimo. Todėl jos vienuolynų kertinis pamatas buvo brolybė: „Čia visi turi vienas kitą mylėti, rūpintis kitu ir vienas kitam padėti“. Šventoji perspėdavo savo vienuoles dėl autocentiškumo pavojaus brolybėje, kurį visą, ar beveik visą sudaro savęs, savo patogumų, išsižadėjimas ir tarnavimas kitam.

Šv. Teresei ypač svarbi nuolankumo dorybė. Tai nėra nei išorinis apsileidimas, nei vidujinis sielos bailumas, o atpažinimas savo galimybių ir to ką Dievas gali mumyse atlikti. Teresei nuolankumas reiškia savęs pripažinimą, savo orumo supratimą, misionierišką drąsą, Dievo pripažinimą ir atsidavimą jam. Pagal šias kilnias šaknis visos šv. Teresės bendruomenės pašauktos būti bendrystės namais, gebančiais liudyti brolišką meilę ir Bažnyčios motinystę, pristatančiais Viešpačiui pasidalijimo ir karų paženklinto pasaulio poreikius.

Suteikdamas savo Apaštališkąjį palaiminimą visai karmelitų šeimai popiežius Pranciškus išreiškė viltį, kad visi jos nariai panašiu į šv. Teresę Avilietę gyvenimo liudijimu skelbs evangelinio gyvenimo džiaugsmą ir grožį bei patrauks daug jaunimo artimai sekti Jėzų. (Vatikano radijas)