Šventojo Sosto stebėtojas JTO ragina ginti Artimųjų Rytų krikščionis

„Šventasis Sostas kviečia Artimųjų Rytų regiono lyderius ir visus geros valios žmones veikti, kol dar ne vėlu. Jei valstybė negali ar nenori prisiimti pagrindinės pareigos apsaugoti savo piliečius nuo genocido, etninio valymo, karo, tada Tarptautinė bendruomenė turi būti pasirengusi imtis veiksmų padėti tų šalių piliečiams“, sakė nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO Niujorke arkivyskupas Bernardito Auza. Šiomis dienomis jis dalyvavo keliuose JT vykusiuose pasitarimuose.

JT Saugumo tarybos atvirame posėdyje, kur kalbėta apie saugumo užtikrinimą etninių ar religinių atakų Artimuosiuose Rytuose aukoms, arkivyskupas Auza priminė, kad įvairios etninės ir religinės grupės Artimuosiuose Rytuose patiria didžiulį spaudimą, kankinimus, žudymus, pabrėždamas, kad krikščionys tampa išskirtiniu taikiniu. „Bejėgiškai stebėjome asirų krikščionių pagrobimą Irake, Egipto koptų krikščionių nužudymą Libijoje, beveik visišką krikščioniškų bendruomenių sunaikinimą Mosule“, sakė jis, pridurdamas, kad dar prieš 25 metus Irake gyveno beveik 2 milijonai krikščionių, o pagal paskutinius skaičiavimus iš šios bendruomenės dabar belikęs vos ketvirtis. Atsidūrę konflikto zonos centre, kurį kontroliuoja teroristinės ir ekstremistinės organizacijos, nuolat grasinančios mirtimi, krikščionys jaučiasi teisėtos valdžios ir tarptautinės bendruomenės palikti likimo valiai, ištisos bendruomenės buvo priverstos palikti namus. Arkivyskupas Auza išreiškė Šventojo Sosto dėkingumą toms regiono šalims ir lyderiams, kurie drąsiai gina krikščionis kaip integralią regiono religinio, kultūrinio, istorinio audinio dalį. „Šventasis Sostas kviečia regiono lyderius ir visus geros valios žmones veikti, kol dar ne vėlu. Jei valstybė negali ar nenori prisiimti pagrindinės pareigos apsaugoti savo piliečius nuo genocido, etninio valymo, karo, Tarptautinė bendruomenė turi būti pasirengusi imtis veiksmų padėti tų šalių piliečiams, sakė Auza. Jis pacitavo popiežiaus Pranciškaus raginimą tarptautinei bendruomenei padaryti viską, kad būtų sustabdytas smurtas prieš etines ir religines mažumas, suvienyti jėgas padedant Artimiesiems Rytams,  kad jie ir toliau išliktų svetingi namai visoms etinėms ir religinėms grupėms. „Delsimas reiškia tik tai, kad mirs, bus persekiojami ar priversti išvykti dar daugiau žmonių“, pabrėžė nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO.

Savo kalboje kitame posėdyje, kur svarstytas tarpreliginio ir tarpcivilizacinio dialogo aktualumas tvaraus vystymosi darbotvarkėje po 2015 m., arkivyskupas Bernardito Auza išskyrė religinių ir tikėjimu paremtų organizacijų vaidmenį siekiant įveikti ekstremalų skurdą. Kartu jis apibūdino sąsajas tarp tarpreliginio, tarpultūrinio, tarpcivilizacinio dialogo ir teisingų ir taikių visuomenių vystymosi.  Kodėl tokios galingos organizacijos kaip Pasaulio bankas ar JT atsigręžia į religines organizacijas, siekdamos  geriau įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus? Arkivyskupas Bernardito Auza pacitavo Pasaulio Banko prezidentą dr. Jimą Kimą, kuris teigia, kad net pagal optimaliausius skaičiavimus pasaulis negalės išnaikinti ekstremalaus skurdo iki  2030 m.: dabartinis skaičius - 14.5 procentų  planetos žmonių, gyvenančių ekstremalaus skurdo sąlygomis, gali būti sumažintas iki 7 procentų. Tačiau bendradarbiaujant su tikėjimo pagrindu susibūrusiomis organizacijomis ar kitomis pilietinėmis asociacijomis šis skaičius galėtų sumažėti iki 3%. Tuo pačiu arkivyskupas primena, kad  religinės organizacijos nėra ekonominės, politinės įstaigos ar pasaulietinės nevyriausybinės organizacijos. Jų stiprybė slypi ne materialiniuose ištekliuose, tačiau jos yra dvasinė jėga ir moralinis kompasas, įgalinantis individus ir bendruomenes atpažinti ir gerbti kiekvieno asmens orumą. Religinės organizacijos dažnai turi tarptautinį tinklą, skatina dialogą tarp įvairių grupių, tad tampa veiksmingais advokatais sprendžiant tokius klausimus kaip įveikti skurdą ar remti taikių visuomenių augimą. 

„Esame čia, nes tikime dialogu, o ne susidūrimu. Religiniai lyderiai ir tikintieji vaidina esminį vaidmenį kovojant už taiką ir teisingumą, ginant žmogaus teises, siekiant nutraukti bet kokias išnaudojimo formas, smurtą, ieškant būdų, kaip sukurti stabilumą, kurio reikia ilgalaikiam vystymuisi. Tačiau matome smurtinius atvejus, atskleidžiančius tamsiąją religinio uolumo pusę – kai vienas žmogus gyvena pagal savo įsitikinimus pamindamas kitų asmenų esmines žmogaus teises“, kalbėjo arkivyskupas Auza. Jis pabrėžė tikintis, jog veiklos stiprinimas ir vaisingas bendradarbiavimas tarp religijų yra esminis formuojant taikias, teisingas visuomenes, be kurių negalima pasiekti tvaraus vystymosi. Baigdamas jis priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad tikras tarpreliginis dialogas tai ne pasikalbėjimas, o abipusė kelionė, ir kad tarpreliginis dialogas yra būtina taikos pasaulyje sąlyga.

(Vatikano radijas)