2015-04-06 14:45:00

Konstantinopolio patriarchas: bendrystės kelias bus ilgas ir sunkus, bet alternatyvos nėra


Balandžio 4 dienos jėzuitų žurnalas „Civiltà cattolica“ paskelbė išskirtinį interviu su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi, aprėpiantį nemažai temų apie katalikų ir ortodoksų santykius.

1054 metais tarp katalikų ir ortodoksų Bažnyčių įvyko skilimas, kuris galutinai buvo įtvirtintas 1204 metais, kai IV Kryžiaus žygyje, kurio tikslas buvo atverti laisvą priėjimą krikščionių piligrimams į Šventąją Žemę, dalyvavę kariai gėdingai nusiaubė ir apiplėšė Konstantinopolį, kuriame gyveno jų tikėjimo broliai. Tik 1964 metais istoriniame popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro susitikime buvo atšauktos abipusės anatemos, pradėtas naujas vienas kito pažinimo ir susitaikymo kelias, kurio vienas iš paskutinių etapų buvo paties Baltramiejaus ir popiežiaus Pranciškaus susitikimai Romoje, Jeruzalėje ir Konstantinopolyje, platus judviejų apsikabinimas.

Į klausimą apie tai, kokie didžiausi uždaviniai šiandien, šiandienos pasaulyje, tikėjimo gyvenimui, patriarchas atsakė taip: niekad anksčiau istorijoje asmenys negalėjo taip laisvai apspręsti ir kreipti savo gyvenimo, kaip dabar; sulyginti savo įsitikinimus ir savo elgesį: ne vien individualiai, bet ir kolektyviai, lemdami visos planetos ateitį. Tai paprastas ir tuo pat metu nepaprastai didelis, sunkus ir atsakingas uždavinys: susieti savo įsitikinimus ir savo elgesį tokiu būdu, kad skleistume harmoniją, o ne pasidalijimą; spręstume socialinio teisingumo klausimus – migracijos, ekologijos, ekonomikos, lygybės. Religijos čia gali tapti iš tiesų galingomis sąjungininkėmis.

Kalbėdamas apie ekumeninius katalikų ir ortodoksų santykius, patriarchas Baltramiejus patvirtino, kad neabejotinai Pauliaus VI ir Atenagoro susitikimas buvo nauja pradžia, po beveik tūkstančio metų abipusio įtarumo ir teologinio atstumo, izoliavimosi ir savimi rėmimosi tendencijų. Pauliaus VI ir Atenagoro susitikimas yra ilgo susitaikymo ir dialogo kelio pradžia, kuriuo kviečiamos eiti kitos kartos. Reikia dėkoti Dievui už tai, kiek buvo nueita per pastaruosius penkiasdešimt metų „meilės dialoge“ ir „tiesos dialoge“.

Šiandien broliškos meilės ir abipusės pagarbos dvasia pakeitė praeities poleminę ir įtarią nuostatą. Gal nepasiekėme pilnos bendrystės, kuri yra galutinis tikslas, bet išmokome vienas kitam atleisti už praeities klaidas ir žengėme reikšmingus žingsnius link suartėjimo ir susitaikymo. Anot Baltramiejaus,  nuolankiai ir realistiškai turime pripažinti, kad esame pačioje pradžioje, kad dar laukia ilgas ir sunkus kelias, bet nėra kitos alternatyvos, kaip tik eiti juo pirmyn, jei nenorime negarbingai išduoti Viešpaties valios.

Kalbant apie teologinį dialogą, jo centre yra pirmumo ir kolegialumo klausimai. Tai spygliuotas debatas, kuris tęsiasi jau amžius, gausu nusistatymų ir polemikos iš abiejų pusių, subalansuotas atsakymas nebus lengvas. Kiekvieną kartą, kai ortodoksai kalba apie pirmumą, iškart galvoja apie popiežiaus autoritetą, viduramžių piktnaudžiavimų fone. Kiekvieną kartą kai katalikai diskutuoja apie kolegialumą, bijo, kad popiežiaus autoritetas bus sumenkintas arba visai ignoruojamas. Reikės laiko, kad išryškėtų kiekvieno tikrieji rūpesčiai ir intencijos. Tačiau dabartinis Bažnyčios lyderių elgesys daug lems tai, kaip bus suvokiamas autoritetas Bažnyčioje. Pavyzdžiui, ar autoritetas ortodoksijoje yra autentiškas kolegialumo modelis ar proga bei pateisinimas nacionaliniam ar instituciniam varžymuisi? Panašiai, pasak patriarcho Baltramiejaus, ortodoksai vertins ir popiežiaus pirmumą: ar jis vykdomas su nuolankumu ir meile, ar su primetimu? Sinodalumui reikia „pirmojo“ (protos), kuris turi diakonijos charizmą tarnaujant bendrystei. „Protos“ yra tas, kuris ieško visų sutarimo. Ir šiuo požiūriu popiežius Pranciškus iš tiesų parodė nepaprastą lyderystę.

Keli klausimai lietė iš tiesų reikšmingą visų ortodoksų primų Sinodą 2016 metų kovo 6-9 dienomis Stambule, kuriame gali būti priimti fundamentalūs sprendimai, liečiantys tiek santykius su kitomis krikščioniškomis konfesijomis, tiek tarpusavio santykius. Pasak Baltramiejaus, pasauliui reikia vieningo atsakymo  - tiek ortodoksų, tiek krikščionių. Deja, pripažino jis, ortodoksų aplinkoje ir Bažnyčiose auga konservatyvus elementas, kuris į šiuolaikinius iššūkius reaguoja dusinančiu užsidarymu. Tai nėra krikščioniškos Bažnyčios praktika ir pažadas, priešingai, ji turi būti bet kam pasiruošusi paaiškinti apie vilties mumyse pagrindą, kaip skaitome apaštalo Petro laiške. Tarp ortodoksų Bažnyčių augo nacionalistinė ir triumfalistinė nuostata, kuri susiaurina eucharistinę ir ekumeninę Bažnyčios prigimtį.

Mūsų nuoširdi viltis ir malda yra, - sakė patriarchas Baltramiejus, visų ortodoksų primas, - kad autokefalinės ortodoksų Bažnyčios galės susirinkti laisvai diskusijai, garbingame ir skaidriame nusiteikime, apie klausimus, kurie iš tiesų svarbūs Bažnyčiai ir pasauliui, neužsidarant vien savo interesų, galios ir privilegijų ieškojime: taip būtų prarasta proga spręsti problemas, kurios iš tiesų svarios ir kamuoja Dievo tautą bei kūriniją. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.