2015-04-09 00:00:00

Prancūzija: ligotos pasaulietiškumo formos


Pasaulietiškumo principas yra teorizuojamas ir įtvirtinamas kaip demokratinių valstybių standartas. Šis principas atskiria valstybę ir religiją. Tačiau jo interpretacija nėra vienaprasmiška. Vieniems šis principas, valstybės neutralumas, išreiškia erdvę, kurią valstybė kuria savo piliečiams, kad jie, išpažįstantys įvairius religinius įsitikinimus ar visai jų neturintys, galėtų gyventi pagal savo principus ir taikiai sugyventi. Kitiems pasaulietiškumas atrodo tarsi valstybės pareiga sunaikinti visas religingumo apraiškas viešojoje erdvėje. Čia pasaulietiškumas ir valstybės neutralumas suvokiami ne kaip bendra terpė, bet kaip tam tikra ateistinė ideologija, kuriai bet kokie religiniai įsitikinimai yra eliminuotinas pavojus ir priešas.

Katalikų Bažnyčia Vatikano II Susirinkimo deklaracijoje „Dignitatis Humanae“ apie religijos laisvę taip pat pareiškė, kad santvarka, kuri leidžia asmenims savo sąžinėje laisvai pasirinkti įsitikinimus ir pagal juos gyventi, atitinka žmogaus orumą.

Tačiau demokratinėse valstybėse netrūksta atvejų, kai pasaulietiškumo principas panaudojamas kaip ginklas prieš religinius įsitikinimus, peržengiant elementarias sveikos nuovokos ribas.

Vienas iš tokių yra šiomis dienomis prancūzų žiniasklaidoje aptarinėjamas paramos koncerto islamistų ekstremistų žiauriai persekiojamų rytų krikščionių labui reklamos atvejis. Šį koncertą birželio mėnesį rengia muzikos grupė „Kunigai“, sudaryta, kaip ir sako jos pavadinimas iš kunigų. Grupė užsakė reklaminį plakatą, kurio apačioje ir priduriama, kad koncertas rengiamas „dėl rytų krikščionių“. Šis plakatas turėjo būti iškabintas viešojo transporto priemonėse. Tačiau Paryžiaus ir jo apylinkių transporto tinklas (RATP) nusprendė cenzūruoti šį užrašą. Tinklo vadovas pranešė grupei, jog, viena vertus, žodis „krikščionys“ pažeidžia pasaulietiškumo principą, antra vertus, pažeidžia paties tinklo neutralumą kovojančių pusių atžvilgiu.

Toks uolumas nusipelnė didelės nuostabos, pašaipų ir kritikos, taip pat ir iš tų asmenų, kurie pačioje Prancūzijoje yra laikomi pasaulietiškumo vėliavnešiais.

(Transporto tinklas) ne tik apsijuokė, bet ir pademonstravo pranoktą, siaurą ir dogmatišką „laicizmą“, rašo žinomas apžvalgininkas Henri Tincq „Slate.fr“ portale. Jis primena, kad apie sisteminę religinę neapykantą Artimuosiuose Rytuose, apie krikščionių persekiojimą vien todėl, kad jie krikščionys, apie vykdomą „kultūrinį genocidą“ yra kalbama Jungtinių Tautų Organizacijos susitikimuose, visai neseniai būtent Prancūzijos vyriausybė iškėlė rytų krikščionių – kurie yra aukos -  likimo ir išnykimo klausimą. Šiame kontekste kalbėti apie „pasaulietiškumo“ ir „neutralumo“ principus yra paprasčiausiai ne vieta. Ką reiškia toks „neutralumas“, kai tarptautinės žmogaus teisių institucijos neturi abejonių dėl krikščionių persekiojimo? Tuo labiau, kad kituose skelbtuose plakatuose buvo galima išvysti tikinčiuosius provokuojančius atvaizdus. Toks pasaulietiškumas yra ligotas, tai praeities ekstremizmų atspindys, rašo apžvalgininkas.

Žinomas kairysis politikas Jean-Luc Mélenchon, pasaulietiškumo tribūnas, pareiškė, kad solidarumui su persekiojama mažuma kviečiantis plakatas nesukuria jokių problemų pasaulietiškumui. Labiau priešingai: tokia cenzūra yra pasikėsinimas į pasaulietiškumą, kuris gina įsitikinimų laisvę, tai labiau panašu į diskriminaciją. Panašiai pasisakė ir Prancūzijos premjeras Manuel Valls, kuris anaiptol negarsėja simpatijomis prancūzų katalikams, kiti politikai. Balandžio 6 dieną Paryžiaus ir jo apylinkių transporto tinklas paskelbė, be didesnių paaiškinimų, kad paramos koncerto plakatas bus skelbiamas toks, koks buvo numatytas iš pradžių – su užrašu „už rytų krikščionis“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.