Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Europos Taryboje – dar viena rezoliucija su „gender“ terminologija

Gender teorijos

2015/04/23 15:37

Balandžio 22 dieną Europos Tarybos asamblėja, kurioje posėdžiauja 47 valstybių delegacijos, svarstė rezoliuciją apie transeksualių asmenų diskriminaciją.

Jei, viena vertus, šios rezoliucijos tekste paminima daug situacijų, kuriose transeksualūs asmenys yra neteisingai diskriminuojami, rizikuoja patirti smurtą, tai kita vertus, ja siekia daug daugiau, nei tokio neteisingumo panaikinimo – naujos teisės sukūrimo. Jos reziumė nurodoma, kad „teisės į lytinę tapatybę formavimasis Europoje yra pozityvus reiškinys“, kuris „galėtų tapti modeliu (valstybių) nacionalinei teisei ateityje“.

Pažiūrėjus į rezoliucijos rengėjos maltietės Deborah Schembri parengtus paaiškinimus, matyti, jog „teisė į lytinę tapatybę“ yra argumentuojama tipiniais 20 amžiaus pabaigoje išvystytos „gender“ ideologijos terminais.

Nors „gender“ teorijos gali turėti įvairių akcentų, joms būdinga pamatinė prielaida, jog lytis susideda iš biologinio matmens, kuris konstruojamas genetiškai, ir kito matmens („lyties tapatybės“), kuris sukonstruojamas socialiai. Yra atsisakoma pamatinio principo – tęstinumo tarp biologinio matmens ir lytinės savivokos. Kitaip tariant, asmuo save suvokia vyru arba moterimi esą ne todėl, kad turi vyro arba moters kūną, bet todėl, kad jam buvo paaiškinta, jog savo kūną jis turi suvokti – ir būti – kaip vyro arba moters.

Jei visuomenė iki šiol visus vertė priklausyti tik vienai iš dviejų (socialinių)  lyčių, vyrų arba moterų, beje, moteriškos lyties nenaudai, tai „gender“ ideologija šiandien skelbia, kad individas turi būti išlaisvintas iš tokio siauro pasirinkimo, ir galėti pats pasirinkti savo „lyties tapatybę“ nepriklausomai nuo biologinės lyties - būti ne „sukonstruotam“, bet „save-konstruoti“, kaip ir savo orientaciją. Žinoma, kartą pasirinkęs asmuo po kelių metų gali pasirinkti kitaip.

Akivaizdu, kad toks tikslas reikalauja fundamentalaus visuomenės perkūrimo: iš terpės, kuri asmenį „priverčia“ priklausyti vienai iš dviejų lyčių ir orientacijų, priklausomai nuo biologinio matmens, reikia ją paversti terpe, kuri leidžia rinktis „lytinę tapatybę“ nepriklausomai nuo biologinio matmens, dar daugiau, pasinaudojant medicina pakeisti biologinį matmenį. Tokios visuomenės institucijos, kaip išskirtinai heteroseksuali sąjunga tampa natūraliomis kliūtimis šiai programai, kaip ir tokią sąjungą grindžiančios pasaulėžiūros, kurios gali būti religinės arba nereliginės. „Gender“ doktrinai tai tampa antraeiliais dalykais prieš asmens sprendimą, kuriam suteikiama daugiausia svorio. „Gender“ programos šalininkai įsitikinę, kad būtent ji iš tiesų įgyvendins asmens teises, sukurs efektyvią lygybę, be to mano, kad tokiu būdu bus iš šaknų išrauta diskriminacija tarp lyčių.

Rezoliucijos aiškinamajame tekste nurodoma, kad lyties tapatybė remiasi „intymia ir asmenine savo lyties patirtimi (...) atitiktų jį ar neatitiktų nuo gimimo priskirtą lytį“. Priduriama, kad šis apibrėžimas remiasi 2006 metų „Yogyakartos principais“, kuriuos sukūrė 29 ekspertų ir aktyvistų grupė, pasiūliusi, būtent, kaip „pataisyti“ nacionalinę ir tarptautinę santvarką pagal lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės kriterijų.

Rezoliucija buvo priimta 68 balsais už, 23 prieš, o 12 susilaikė. Už balsavo trys Lietuvos delegacijos nariai (Vėsaitė, Zingeris ir Kuodytė) ir vienas prieš (Skardžius).

Grupė parlamentarų (tarp kurių Vareikis) pasiūlė eilę pataisų. Viena iš jų: nepainioti politikos ir medicinos kompetencijų, ir ligų ar sutrikimų klasifikavimą palikti medikams, kita vertus, nelaikyti ligos diagnozavimo savaimine diskriminacija. Ši pataisa buvo atmesta ir paliktas teiginys, jog tai, kad „tarptautiniuose diagnostikos vadovėliuose transeksualių asmenų situacija yra traktuojama kaip liga, yra pasikėsinimas į jų žmogišką orumą ir papildoma kliūtis jų socialinei integracijai“ (1), paskutiniame rezoliucijos punkte, logiškai, siūloma medicinos profesionalams – psichologams, psichiatrams – suteikti „formaciją“, kuri jiems padėtų gerbti transeksualių asmenų orumą (6.4.2).

Rezoliucija taip pat siūlo (6.2.1) valstybėms juridiškai pripažinti asmenų „autodeterminacijos“ principą ir pagal tai išduoti bet kokius oficialius dokumentus; dokumentuose įrašyti trečią lytį. Taip pat pašalinti bet kokius apribojimus – pavyzdžiui, jei asmuo yra susituokęs ir atlieka chirurginę lyties keitimo operaciją, tokia santuoka turėtų būti toliau pripažįstama (žr. 6.2.3). Buvo atmesta pataisa, pasak kurios toks teiginys tampa beveik automatišku homoseksualų santuokos pripažinimo reikalavimu.

Dar kitu punktu siūloma valstybėms hormonines procedūras ar chirurgines lyties operacijas paversti bendrai teikiamomis ir kompensuojamomis medicinos paslaugomis (žr. 6.3.1). Raginama nacionaliniu lygiu keisti ligų klasifikaciją ir įtakoti tarptautinę klasifikaciją, kad asmenys su transeksualumo tendencija, vaikai ar suaugusieji, nebūtų suvokiami kaip „mentaliniai ligoniai“, tuo pat metu užtikrinant jiems visas reikalingas medicinos paslaugas (žr. 6.3.3). (Vatikano radijas) 

2015/04/23 15:37