Bažnyčia darnaus vystymosi amžiuje. Simpoziumas Vatikane

Popiežius Pranciškus antradienio rytą susitiko su Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu. Susitikimas buvo privataus pobūdžio. Pasaulinės organizacijos vadovas Vatikane dalyvavo tarptautiniame simpoziume apie klimato kaitos ir darnaus vystymosi moralinius aspektus, pasakė simpoziumo įvadinę kalbą. Popiežiaus susitikimas su Ban Ki-moonu įvyko Mokslo Akademijos būstinėje „Casina Pio IV“ prieš simpoziumo darbų pradžią.

Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki-moonas spaudos atstovams papasakojo, jog padėkojo popiežiui Pranciškui už tai, kad priėmė kvietimą pasakyti kalbą Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje rugsėjo 25 d., patikino, jog labai laukia tiek išgirsti ką popiežius ta proga pasakys, tiek Šventojo Tėvo enciklikos apie kūrinijos apsaugą. Be to, JT generalinis sekretorius papasakojo popiežiui apie Organizacijos būsimus renginius gamtosaugos sferoje ir apie didelį susirūpinimą keliančias migracijos ir kitas humanitarines krizes pasaulio konfliktų zonose.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas simpoziumo „Apginti žemę, sukilninti žmoniją. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi moralinės dimensijos“ įvadinėje kalboje kelis kartus citavo popiežių Pranciškų, patikino, jog mokslas ir religija klimato kaitos atžvilgiu yra sąjungininkai. Todėl anot popiežiaus, sakė JT organizacijos vadovas, būtina tikėjimo akimis pamatyti ryšį tarp gamtos aplinkos ir žmogaus asmens orumo, reikia pirmiausiai prisiminti ir apginti tuos, kurie mažiausiai kalti dėl klimato kaitos, t.y. vargšus ir kitus labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Šalinti kraštutinį skurtą, silpnųjų ir marginalizuojamųjų socialinę atskirtį ir ginti aplinką yra su didžiųjų religijų mokymu pilnutinai suderinamos vertybės. Visi mato, jog būtina iš esmės keisti nusistatymą, juk visi, kaip ne kartą patikino Šventasis Sostas, esame morališkai įpareigoti veikti, nes visi turime atsakomybę už kūrinijos apsaugą vardan žmonijos ir būsimų kartų, kalbėjo JT generalinis sekretorius.

Kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas simpoziume kalbėjo apie žmonijos moralinę pareigą spręsti iškylančius iššūkius. Šventasis Raštas labai aiškiai nurodo, kad žemė yra dovana visiems. Oras, vandenynai, miškai ir kiti gamtos resursai yra visos žmonijos bendras gėris ir, anot popiežiaus Pranciškaus, tai ne tik mūsų tėvų palikimas, bet ir paskola iš mūsų vaikų, kurią saugoti ir prižiūrėti reikia ypatingai atidžiai, su skirtingas kartas apimančiu solidarumu. Turtingesnių šalių gyventojai privalo paremti savo šalių ir viso pasaulio vargšus. Ypač turtingesnieji įpareigoti padėti besivystančių šalių gyventojams spręsti klimato kaitos iššūkius tiek mažinant jos pasekmes, tiek padedant adaptuotis.

Kardinolas paryškino mintį pasitelkdamas paprastą analogiją: Įsivaizduokime dešimt žmonių einančių per dykumą. Du iš jų jau išgėrė pusę grupės vandens atsargų. Kiti aštuoni silpsta nuo troškulio. Kito vandens nesimato. Tokioje beviltiškoje padėtyje tie du, kurie jau atsigėrė, turi moralinę atsakomybę eiti pirmyn ieškoti oazės. Ir kai ją suras yra įpareigoti iki jos atvesti likusią grupę, kad niekas nežūtų.

Kitaip tariant, tęsė kardinolas Turkson, kraštai, turėję daugiausiai naudos iš gamtinių išteklių, yra morališkai įpareigoti labiau stengtis ieškoti sprendimų klimato kaitos iššūkiams, saugoti aplinką ir žmonijos ateitį. Jie privalo mažinti savo anglies dvideginio emisijas ir padėti apsaugoti neturtingus kraštus nuo nežabotos industrializacijos sukeliamų nelaimių. Visi įpareigoti – politikai, korporacijų lyderiai, pilietinė visuomenė ir paprasti žmonės. Investuotojai turi išmokti, kad ilgalaikis darnus vystymasis yra svarbiau už greitai gautą pelną ir kad finansų esmė yra tarnauti bendram gėriui.

Bažnyčia nėra mokslo, technologijos ar ekonomikos ekspertė. Todėl jai reikia šių sričių ekspertų patarimo. Tačiau Bažnyčia yra „žmoniškumo ekspertė“, t.y. ekspertė tikrojo žmonijos pašaukimo veikti su teisingumu ir meile. Būtent todėl Bažnyčia daug dėmesio skiria „laiko ženklams“. Devynioliktajame ir dvidešimtajame amžiuose Bažnyčia ypač rūpinosi industrializacijos sukeliamu neteisingumu, praėjusio amžiaus antroje dalyje – vystymosi iššūkiams ir branduolinių ginklų platinimo pavojui, o dabar Bažnyčia kalba apie darnų vystymąsi, tapusį didžiuoju šių laikų iššūkiu. Pasak naujosios Jeffrey Sachso knygos pavadinimo, gyvename darnaus vystymosi amžiuje. Mūsų pareiga - daryti teisingus moralinius spendimus, kalbėjo kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas. (Vatikano radijas)