Popiežius Ostijos parapijoje: Tikėjimas nėra veidmainystė

Sekmadienio popietę popiežius Pranciškus lankėsi Romos pakraštyje, Ostijoje gyvuojančioje Šv. Marijos Taikos Karalienės parapijoje. Ši pajūryje esanti Romos parapija, įkurta prieš 90 metų, geografiškai labiausiai nutolusi nuo Vatikano. Pastoracinis popiežiaus kaip Romos vyskupo vizitas prasidėjo apie 16 val. Romos laiku. Šventasis Tėvas susitiko su ligoniais ir senyvais žmonėmis, jaunimu, su šeimomis, kurios metų bėgyje pakrikštijo savo vaikus.

Prieš atvykdamas į Ostiją popiežius stabtelėjo aplankyti Šarlio de Fuko Mažųjų seserų bendruomenės, vadinamos atrakcionų parko bendruomene, kuri gyvena vagonėliuose. Tai pasišventę moterys, kurios atsiliepdamos į Dievo Meilės kvietimą, gyvena pasaulyje kontempliatyviai,  maldos ir draugystės dvasia.

Popiežių Ostijos gatvėse pasitiko didelė minia žmonių, skanduojanti jo vardą. Pirmasis susitikimas – sporto salėje su ligoniais ir seneliais, kuriuos Šventasis Tėvas padrąsino primindamas apie jų išmintį – kurią įgijo per patirtį, skausmą, kantrybę.  Šventoriuje susitikęs su jaunimu popiežius atsakė į klausimus kaip išlaikyti džiaugsmą tarnystėje ir kaip sušildyti tikėjimu aplink mus esančius žmones. Pasak popiežiaus, klausimai turi tą pačią šaknį: tai džiaugsmas. Juk ir šiandien galėjote eiti į pajūrį, o ne čia, tačiau tai pasirinkimo klausimas, sakė popiežius. Skirtumas renkantis tarp to, kas smagu, ir to, kas teisinga, tai džiaugsmas, kylantis iš vidaus. Džiaugsmo nenusipirksi, nelaimėsi atrakcionų parke. Popiežius tęsė, kad tai Šventosios Dvasios dovana, turime jos prašyti. Jei esu liūdnas, aptingęs, turiu prašyti Šventosios Dvasios džiaugsmo, šypsenos – tikros šypsenos, o ne popierinės. Neliūdėti, nes liūdesys kyla iš egoizmo, kai norima visko. Turime eiti į priekį, ir tai suteiks dar daugiau džiaugsmo, sakė popiežius jaunimui Ostijoje.

Parapijos salėje popiežius susitiko su šeimomis, kurios metų bėgyje krikštijo vaikus, pasveikino mamas, kreipėsi į tėvus, primindamas, kad geriausias paveldas, kurį galime suteikti vaikams, yra tikėjimo šviesa. Popiežius paragino stengtis, kad neužgestų liepsna, uždegta krikšto metu, skatino eiti su vaikais tikėjimo keliu, artėti prie parapijos, nedingti šešeriems metams, kai reikės vesti vaikus Pirmosios Komunijos.

Vėliau popiežius išklausė keturių tikinčiųjų išpažintis ir aukojo Šv. Mišias. Komentuodamas sekmadienio Evangeliją, pabrėžė, kad likti Jėzuje tai likti vienybėje su Juo, iš Jo semtis gyvybės, kaip kad šakelės semiasi iš vynmedžio. Kad ir būdami nusidėjėliai, jei liksime Jėzuje, Jis mus apgenės, kad duotume daugiau vaisių. Popiežius priminė, kad likti Jėzuje tai reiškia priimti sakramentus, melstis, elgtis Jo pavyzdžiu. Popiežius pridūrė, kad kai blogai kalbame apie kitus, kai meluojame, apgaudinėjame, nepasiliekame Jėzuje, esame mirę šakelės. Likti su Juo tai daryti tą pat, ką Jis darė: daryti gera, padėti kitiems, melstis Tėvui, gydyti ligonius, padėti vargšams, džiaugtis Šventosios Dvasios džiaugsmu. Tad krikščionis turi klausti savęs: lieku su Jėzumi ar esu toli nuo Jo? Esu susivienijęs su vynmedžiu, kuris teikia gyvybę, ar esu mirusi šakelė? Pranciškus priminė, kad yra ir kitų šakelių – kurios apsimeta Jėzaus mokiniais, tačiau elgiasi priešingai, tai veidmainės šakelės. Galbūt kiekvieną sekmadienį eina į Mišias, nutaiso pamaldų veidą, tarsi iš švento paveikslėlio, o gyvena kaip pagonys. Jėzus vadina juos veidmainiais, priminė Pranciškus. Jei paslystame, jei nusidedame, Jėzus mums atleidžia, nes Jis gailestingas. Tačiau Jis nori, kad liktume su Juo ir kad nebūtume veidmainiai. Taip krikščioniškas gyvenimas eina į priekį, apibendrino Šventasis Tėvas.

Prieš grįždamas į Vatikaną, popiežius dar kartą pasveikino parapijiečius, ypač tuos, kurie nepateko į Bažnyčios vidų. „Dėkoju už jūsų šiltą priėmimą. Nešiojuosi jus širdyje“, pakartojo popiežius. Apie pusę aštuonių vakaro jis grįžo į Vatikaną.

Vatikano radijas