2015-05-21 17:36:00

ESBO konferencija apie krikščionių diskriminaciją: tai yra faktas


Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) po ketverių metų pertraukos surengė antrąją konferenciją, kuri buvo skirta pastangoms užkirsti kelią ir kovoti prieš netoleranciją krikščionių atžvilgiu. Gegužės 18 dieną Vienoje, Austrijos sostinėje vykusiame susitikime buvo papasakota apie įvairias situacijas ESBO valstybių narių teritorijose, kuriose įvairios diskriminacijos formos palietė krikščionis.

Įvairias problemas savo keliuose pasisakymuose reziumavo Šventojo Sosto delegacijos vadovas monsinjoras Janusz Urbanczyk.

Tai yra faktas, kuris buvo konstatuotas konferencijoje prieš ketverius metus ir šioje konferencijoje – krikščionys ESBO regione susiduria su neapykantos nusikaltimais ir diskriminacija kasdien, incidentų skaičius yra didelis, pasakė nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas, pridurdamas, kad šie epizodai yra pražiūrimi ir nuvertinami, ignoruojami valdžios ir žiniasklaidos. Daugybė žmonių nukenčia dėlto, kad jie krikščionys, kai būtent krikščionybė yra tolerancijos ir lygybės kultūros ištakose per savo pamatinį mokymą, jog kiekvienas asmuo yra brolis ar sesuo kitam, jog net ir priešas turi būti mylimas.

Surinkti duomenys rodo, kad krikščionys yra pasaulyje labiausiai persekiojama religinė bendruomenė. ESBO šalyse negalime kalbėti apie sistemingą ir masinį krikščionių persekiojimą, tačiau ir šiame regione yra rimtų problemų. Stebina tai, kad net krikščionių daugumos šalyse, atrodo, įžeidinėti, keikti ir puldinėti krikščionis tampa norma. Kai krikščionys protestuoja prieš tai, jie dar kartą yra apkaltinami laisvos išraiškos ar kitų teisių priešininkais.

Pasak monsinjoro Januszo Urbanczyko, kelia rūpestį tai, kad gryną panieką, net neapykantą krikščionims ir jų įsitikinimams galima pateisinti, kad tai esą satyra arba menas. Panašiai, veiksmai prieš bažnyčias, krikščionių sakralias vietas ir ženklus, žodinės agresijos prieš kunigus, vienuolius arba aktyvius pasauliečius katalikus yra ignoruojami, kitu atveju pripažįstami chuliganizmu, tačiau vengiama juos pripažint neapykantos ir diskriminacijos apraiškomis.

Taip pat labai neramina, kad ESBO šalyse kelią skinasi atskyrimas tarp religinių įsitikinimų ir religinės praktikos: viešojoje nuomonėje ir net teismuose. Krikščionims tvirtinama, kad privačiai gali tikėti kuo nori ir melstis bažnyčiose kaip nori, tačiau negali elgtis pagal savo tikėjimą viešai. Tai yra religijos laisvės iškraipymas ir apribojimas. Tai nėra ta laisvė, kokia buvo įrašyta tarptautiniuose dokumentuose, tame tarpe priimtuose pačios Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.

Ar įsitikinimų atskyrimas nuo praktikos yra tikrai būdingas demokratijoms, ar, greičiau totalitarinėms tendencijoms? Krikščionims yra trukdoma pasisakyti ir veikti, kurti pagal jų principus veikiančias organizacijas.

Gana aiškiai ryškėja tendencija neigti religijos, konkrečiai krikščionybės, viešą vaidmenį, jį mažinti, trinti, nuvertinti. Kaip įmanoma suderinti deklaraciją, jog demokratija yra pliuralistinė, laisva visuomenė ir jog religija trukdo laisvai visuomenei, tarsi religijos laisvė nebūtų viena iš demokratinių laisvių.

Panašiai, religinė moralė yra automatiškai prilyginama diskriminacijai, neapykantos ir prievartos kurstymui; reikalaujama trukdyti tėvams perteikti savo vaikams savo religinius įsitikinimus, nes tai esą „indoktrinacija“. Visa tai ne vien religijos laisvės, bet ir nuomonės bei žodžio laisvės mažinimas. Baugina tai, kad žmonės, tikintys ir netikintys, bijo pasakyti, kad vaikas turėtų augti su tėvu ir motina, jog nepritaria homoseksualioms santuokoms, jog mano, kas asmens gyvybė turėtų būti ginama nuo prasidėjimo pradžios iki natūralios mirties: už tai jie rizikuoja būti nubausti, grubiai nutildyti, išmesti iš partijos ar darbo. Ar tai iš tiesų yra geriausia, ką demokratinė visuomenė gali pasiūlyti? Netolerancija vardan „tolerancijos“ turėtų būti pavadinta savo tikruoju vardu ir viešai atmesta. Religinių moralinių argumentų vietos viešoje erdvėje neigimas yra netolerantiškas, antidemokratiškas ir antireliginis. Religinės laisvės mažėjimas reiškia bendrą laisvės lygio, kertinio demokratijos akmens, mažėjimą. (Vatikano radijas)  








All the contents on this site are copyrighted ©.