2015-05-26 16:08:00

Pranciškaus žinia misijų dienai: kiekvienam, kuris iš tiesų nori sekti Mokytoju


Per Sekmines, gegužės 24-ąją, buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia 89-ajai misijų dienai, kuri bus švenčiama rudenį, spalio 18-ąją. Sekminių iškilmės homilijoje popiežius kalbėjo apie tai, kaip iš pradžių įsibauginę, nieko nebesuprantantys Jėzaus mokiniai, gavę Šventąją Dvasią, išėjo laukan ir pradėjo liudyti.

Misija, savo žinioje tarsi pratęsia Pranciškus, nėra strategija, nėra prozelitizmas, tačiau liudijimas, tai aistra dėl Jėzaus Kristaus ir tuo pat metu dėl žmonių. Misija priklauso pačiai Bažnyčios prigimčiai ir yra tarsi tikėjimo „gramatikos“ dalis, yra kažkas neaplenkiamo tam, kuris nori klausytis Dvasios balso, šnibždančio „ateik“ ir „eik“. Kas iš tiesų seka Kristumi, negali netapti misionieriumi ir žino, kad Jėzus eina su juo, kalba su juo, kvėpuoja su juo.

Pasak Pranciškaus, visa Kristaus meilė, veiksmai, žodžiai, pasiryžimas prarasti gyvybę, kad atrastų, visa egzistencija buvo misionieriška, tad juo sekantys vyrai ir moterys būtinai perima šį bruožą.

Savo Žinioje Šventasis Tėvas kreipiasi į visus tikinčiuosius, bet ypač į vienuolius, į pašvęstąsias ir apaštalines bendruomenes, šiuo metu vykstančių Pašvęstojo gyvenimo metų kontekste. Jei kiekvienas pakrikštytasis yra pašauktas liudyti apie dovaną, kurią gavo, tai dar labiau galioja pašvęstajam asmeniui, priklausančiam ne vien aktyvaus apaštalavimo bendruomenei, bet ir kontempliatyviai kongregacijai, pagal šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės modelį. Pranciškus priminė Vatikano II Susirinkimą, kuris suteikė nepaprastą stimulą misijoms.

Nepaisant visų skirtingų kultūrinių aplinkybių, misijų centras yra tas pats: Jėzus Kristus ir visiškas savęs dovanojimas Evangelijos skelbimui. Čia negali būti kompromisų. Tas, kuris su Dievo malone priima misiją, yra kviečiamas ja gyventi. Šiems asmenims Kristaus skelbimas pasaulio periferijose tampa Jo sekimo būdu ir atlygiu už daugybe vargų bei atsisakymų. Kiekviena tendencija nukrypti nuo šio pašaukimo, nors ir lydima kilnių motyvų, susijusių su sielovadiniais, bažnytiniais ar humanitariniais poreikiais, neatitinka asmeninio Viešpaties pašaukimo tarnauti Evangelijai, rašo popiežius Pranciškus, prašydamas formuotojų aiškiai ir sąžiningai nurodyti misijų gyvenimo perspektyvą. Jis kreipėsi ir į jaunuolius, kurie gali ryžtis drąsiems ir dosniems darbams – „nesileiskite, kad iš jūsų būtų pavogta tikros misijos svajonė, tas sekimas Kristumi, kuris apima visišką savęs dovanojimą. Savo sąžinės slaptumoje paklauskite savęs dėl kokios priežasties pasirinkote vienuolinį misionieriaus gyvenimą ir pamatuokite savo pasiruošimą priimti jį tokį, koks yra: meilės dovaną Evangelijos skelbimo tarnystei“ – prisimenant, kad šis skelbimas pirmiau nei kitam yra būtinybė tam, kuris myli savo Mokytoją.

Misija, priduria Šventasis Tėvas, susiduria su iššūkiu gerbti visų tautų poreikį atsispirti nuo savo šaknų ir išsaugoti savo kultūrų vertybes. Reikia pažinti ir gerbti kitas tradicijas ir filosofines sistemas, pripažinti kiekvienos tautos ir kultūros teisę pasiremti savo pačios tradicija Dievo slėpinio pažinime ir priėmime Jėzaus Evangelijos, kuri apšviečia ir perkeičia. Evangelijos adresatai, primena Pranciškus, pirmiausia yra vargšai, mažieji, ligoniai, paniekintieji ir pamirštieji, kurie neturi kuo atsilyginti.

Popiežius taip pat pataria, kad pašvęstieji drąsiau atsivertų bendradarbiavimui misijose ir evangelizavimo darbe su pasauliečiais, kurie pasiruošę prisidėti, kurie nori dalintis savo iš krikšto kylančiu pašaukimu.

Kitas Pranciškaus žinioje paliestas akcentas: institucijų ir pašvęstųjų misionierių bendradarbiavimas. Vieniems reikia kitų ir atvirkščiai. Ir to nereikia suprasti ar paversti paprasčiausiu juridiniu-organizaciniu pavaldumu institucijoms, Šventosios Dvasios fantazijos numarinimu. Reikia sinergijos. Patikėdamas visus Marijos, Bažnyčios Motinos globai, popiežius laimina visus, kurie prisideda prie Evangelijos skelbimo. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.