Kardinolas Parolin: ugdymas nėra paprastas instrumentas, bet žmogiškumo matmuo

Minint Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) 70-ąsias metines, jos centrinėje būstinėje Paryžiuje birželio 3-iąją dieną Šventojo Sosto atstovybės ir Katalikiško švietimo kongregacijos iniciatyva surengta diskusija-forumas, dalyvaujant UNESCO vadovei Irinai Bokovai ir Popiežiaus valstybės sekretoriui kardinolui Pietro Parolinui.

Šventojo Sosto nuolatinės delegacijos UNESCO vadovas Francesco Follo perdavė popiežiaus Pranciškaus sveikinimus šiai Jungtinių Tautų agentūrai ir jos misijai. Kultūros, žinių, mokslo skleidimas yra neabejotinai kilnus darbas, kuris tarnauja taikai ir žmogaus teisėms.

Forumą pradėjo kardinolas Parolin, kuris plačiai apžvelgė ugdymo temą, iškeldamas kai kuriuos globalius iššūkius, nurodydamas krikščioniško ugdymo ypatumus.

Kultūra ir ugdymas niekada katalikų Bažnyčios nebuvo suvokiami kaip paprasti evangelizavimo instrumentai, bet kaip žmogiškumo matmenys, turintys didelę vidujinę vertę, - pasakė kardinolas Parolin, primindamas didžiulį ir pasaulinį Bažnyčios darbą ugdymo srityje, praeityje ir dabartyje, skirtą visiems.

Savo konferencijoje Popiežiaus valstybės sekretorius daug kalbėjo apie tai, kad vienas iš didžiausių ugdymui kylančių uždavinių yra atsispirti „minimalistinei antropologijai“, kuriai labiausiai rūpi ekonominė ir techninė dimensija, prarandant platesnės prasmės, bendrojo gėrio ir vertybių horizontą. Šią susiaurintą žmogaus sampratą turėtų atsverti tai, kas yra vadinama „integraliu ugdymu“, kuris atsižvelgia į visus žmogaus matmenis, jų visumą.

Mūsų istorinis etapas pasižymi fragmentiškumu, mokslo disciplinose ir žiniose, ir daugeliu tapatybių visuomenėje. Negalime nepastebėti, kad tai – moksle ir visuomenėje – lydi nerimą keliantis nesikalbėjimas ar nesusikalbėjimas tarpusavyje. Todėl svarbu ieškoti, abiejose srityse ir tarp jų, bendro pamato, vienybės. Tai yra ugdymo, kuris nėra vien informacijos surinkimas ir perdavimas ar mechaniškas pritarimas, uždavinys.

Integralų ugdymą apsunkina dirbtinė ir pozityvistinė „žmogaus-mašinos“ samprata, kuri užgožia „žmogų-asmenį“. Robotikos ir kibernetikos teorijos yra taikomos sritims, kurios nėra jų. Ugdymo centran reikia sugrąžinti žmogiškumą, kuris suvokiamas plačiau nei techninėje vizijoje, kuriam apibrėžti nepakanka šiandien vyraujančių terminų „veiksmingumas“, „konkurencija“, „skatinimas“ ar „kompetencija“, atribotų nuo vertybių ar bet kokio moralinio vertinimo.

Emocinis ir jausminis intelektas, empatija, aktyvi simpatija, darbas kartu yra esminiai ugdymo institucijų nuopelnai. Bet šiandien jiems gresia būti nureikšmintiems vardan standartizuoto techninio pažinimo, kuriam būdingi santykių bei emocijų štampai individualaus kūrybingumo sąskaita. Tai galioja ir besimokantiems ir mokantiems.

Ekonominės metodikos, pritaikytos darbo ir formacijos srityse, orientuotos į greitą produktyvumą ir greitą vartojimą, gimdo dinamiką, kuri į užmarštį nustumia daug asmenų, be jokio atsižvelgimo į jų orumą, mechaniškai, be skrupulų, be užuojautos. Tai „atmetimo, nurašymo kultūra“. Sveika konkurencija yra naudinga, bet kai ji tampa stabu, ji tampa destruktyvi.

Asmens vidinių galių žadinimas, sąžinės budinimas, mokymas jį rinktis gėrį ir ieškoti tiesos, ugdymas grožiui, emocijoms ir žmogiškiems santykiams, neignoruojant transcendentinio lygmens, pagarba šeimos vaidmeniui asmenybės formavime, humanitarinių disciplinų vertė, ugdymas dialogui ir brolybei: tokios buvo kitos temos, paliestos kardinolo Parolin skaitytoje konferencijoje. (Vatikano radijas)