Pranciškaus Mišios Sarajeve: taikdarystės palaiminimas

Iki 60 tūkstančių žmonių talpinančiame ir pilname Koševo stadione Sarajeve popiežius Pranciškus aukojo šventąsias Mišias už taiką ir teisingumą, apie kuriuos bylojo ir Šventojo Rašto skaitiniai. Ant scenos, greta altoriaus, buvo pastatytas Nukryžiuotasis iš Dezevice parapijos, suvarpytas maždaug 30 kulkų ir skeveldrų, skaudžios šalies praeities ir žmonių neapykantos liudijimas. 

Taika yra Dievo svajonė, Dievo planas žmonijai, istorijai ir kūrinijai. Ir šis planas visada susiduria su žmogaus ir piktojo pasipriešinimu. Ir mūsų dienomis taikos siekis ir pastangos ją kurti susiduria su faktu, kad pasaulyje yra daug ginkluotų konfliktų. Tai tarsi trečiasis pasaulinis karas, kovojamas „dalimis“. Globalinėje komunikacijoje yra jaučiamas karo klimatas, - homilijoje sakė Pranciškus. 

Yra tokių, kurie šį klimatą nori sukurti ir kurstyti sąmoningai, ypač tie, kurie nori sukiršinti skirtingas kultūras ir civilizacijas, taip pat tie, kurie spekuliuoja karais dėl ginklų pardavimo. Bet karas reiškia vaikus, moteris ir senelius pabėgėlių stovyklose; reiškia priverstinius perkėlimus; reiškia sugriautus namus, kelius ir gamyklas; ypač reiškia daugybę sutraiškytų gyvybių. Jūs tai gerai žinote, patys tai patyrę: tiek kančios, tiek naikinimo, tiek skausmo. Šiandien, brangūs broliai ir seserys, dar kartą iš šio miesto kyla Dievo tautos ir visų geros valios vyrų bei moterų šauksmas: niekad daugiau karo!

Viduje šio karo klimato, tarsi saulės spindulys debesyse, skamba Jėzaus žodis Evangelijoje: „palaiminti taikdariai“. Tai visad aktualus kvietimas, skirtas kiekvienai kartai. Nesakoma – „palaiminti taikos skelbėjai“: visi gali apie taiką kalbėti, taip pat veidmainiškai ar apgaulingai. Ne, sakoma „palaiminti taikdariai“ – tie kurie „daro“. Darbas dėl taikos yra tarsi amatininko darbas, kuris reikalauja aistros, kantrybės, patirties ir užsispyrimo. Palaiminti tie, kurie sėja taiką kasdieniais veiksmais dėl tarnavimo, brolybės, dialogo ir gailestingumo. Taip, šie iš tiesų bus vadinami „Dievo vaikais“, nes Dievas visada ir visur sėja taiką ir laikų pilnatvėje pasaulyje pasėjo savo Sūnų, kad turėtume taiką! Taikdarystė yra kasdieninis darbas, žingsnis po žingsnio, nenuilstant.

Kaip taika „padaroma“, sukuriama? Tai esminiu būdu primena pranašas Izaijas – teisingumo laikymasis suteiks taiką (žr. 32,17). Taika yra teisingumo darbas. Dar kartą – ne skelbiamo, teorizuojamo, planuojamo, bet praktikuojamo ir išgyvenamo teisingumo. Ir Naujasis Testamentas moko, kad teisingumas pilnai išpildomas mylint kitą, kaip save patį. Kai su Dievo malone vykdome šį įsaką, viskas pasikeičia. Tas asmuo ir ta tauta, kuri man buvo priešas, iš tiesų turi mano veidą, mano širdį, mano sielą. Turime tą patį Tėvą danguje. Tikras teisingumas yra padaryti tam žmogui ir tai tautai tai, ko norėčiau, kad būtų padaryta man ir mano tautai.

„Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite (Kol 3,12-15)“, - pakartojo apaštalo Pauliaus žodžius popiežius: tokie yra būtini nusiteikimai, siekiant ir dirbant dėl taikos. Bet, pridūrė Šventasis Tėvas, neturime pasiduoti iliuzijai, kad taika priklauso vien nuo mūsų, krentant į apgaulingą moralizavimą. Taika yra Dievo dovana – ne magine prasme, bet todėl, kad jis ir jo Dvasia gali įspausti tuos nusiteikimus į mūsų širdis ir kūnus, paversti mus tikrais savo taikos įrankiais. Pauliaus, žvelgdamas giliau, tvirtina, kad taika yra Dievo dovana, nes yra Jo susitaikymo su mumis vaisius. Tik su Dievu susitaikęs žmogus gali tapti taikdariu.

Šiandien prašykime kartu Viešpaties, užtariant Mergelei Marijai, malonės turėti paprastą širdį ir kantrybės malonės, malonės kovoti ir dirbti dėl teisingumo, būti gailestingais, būti taikdariais, sėti taiką, o ne karą ir nesantarvę. Tai yra kelias, kuris padaro laimingais, padaro palaimintais, pasakė Pranciškus. (Vatikano radijas)