2015-06-22 13:49:00

Popiežius valdiečių bendruomenei: Vienybė nereiškia vienodumo


Pirmadienį ryte tęsdamas vizitą Turine, popiežius Pranciškus susitiko su italų valdiečių bendruomenės nariais, trumpai primindamas savo susitikimus dar jam būnant Buenos Airių arkivyskupu. Popiežius kalbėjo apie vaisius, kuriuos per tuos metus subrandino ekumeninis judėjimas. Esminis dalykas, pasak popiežiaus, buvo „naujai atrasti brolybę, vienijančią tuos, kurie tiki į Jėzų Kristų ir yra pakrikštyti jo vardu“. Nors dar vis einama link bendrystės su malda, nuolatiniu asmeniniu ir bendruomeniniu atsivertimu, su teologų palydėjimu,  pasitikint Šventosios Dvasios veikimu, bendrystė gali tapti pilna ir regima.

Tačiau vienybė, kuri yra Šventosios Dvasios vaisius, nereiškia vienodumo. Juk broliai kyla iš tų pačių šaknų, tačiau nėra tarpusavyje identiški. Deja, istorijos bėgyje šie skirtingumai ne visada buvo priimami ir ne kartą tapo smurto, ginčų priežastimi. Istorija negali mūsų neliūdinti, sako popiežius, ragindamas pripažinti save nusidėjėliais ir mokėti atleisti vieni kitiems. Jis prašo atleidimo dėl visų nekrikščioniškų poelgių, įvykdytų Katalikų Bažnyčios, taip pat ir prieš valdiečių tikinčiuosius. Tačiau popiežius džiugiai pripažįsta, kad šiandien santykiai tarp katalikų ir valdiečių vis labiau remiasi abipuse pagarba ir broliška meile, kaip liudija, pavyzdžiui, tarpkonfesinis Biblijos leidimas, pastoraciniai susitarimai dėl Santuokos sakramento suteikimo ir kitos bendros įvairios iniciatyvos.

Tai drąsina tęsti bendrą kelią. Šventasis Tėvas pažymi, kad pirmasis laukas bendradarbiavimui – evangelizavimas. Kita sritis – tarnystė žmonijai, kuri kenčia, vargšams, ligoniams, migrantams. Skirtumai, kurie ir toliau išlieka tarp katalikų ir valdiečių, neturėtų trukdyti atrasti naujų bendradarbiavimo formų. Jei keliausime kartu, Viešpats padės mums patirti šią komuniją, kuri peržengia bet kokius skirtumus.

Valdiečių pastorius Eugenio Bernardini, sveikindamas popiežių, linkėjo, kad iki 2017 metų, kai bus minimas Reformos jubiliejus, katalikų ir valdiečių bažnyčios kartu paliestų kelis klausimus – bažnytinės bendruomenės ir Bažnyčios sąvoką pagal Vatikano II Susirinkimo dokumentus, ir eucharistinio priėmimo klausimą. Tai, kas vienija krikščionis, susirinkusius į Jėzaus puotą yra duona ir vynas, kuriuos Jis paaukojo bei Jo žodžiai, o ne mūsų interpretacijos, kurios nėra Evangelijos dalis. Valdiečių pastorius linkėjo, kad šios temos būtų aptartos iki 2017 m. bei pakvietė ir toliau stiprinti bendradarbiavimą tarpreliginio dialogo, taikos, socialinės tarnystės srityse.



Valdiečių istorija siekia 1215 m., kai mirė Liono pirklys Valdo, įkūręs pasaulietinį vargšų judėjimą pavadintą „Liono vargšai“, kuris vėliau išplito kaip protesto bažnytinėje aplinkoje judėjimas Italijoje ir Europoje. 1532 m. valdiečiai, išgyvenę persekiojimus, prisijungė prie Reformos, kalvinistų atšakos. Vėliau sekė trys persekiojimų šimtmečiai, praleisti Alpių slėniuose, kol 1848 m. valdiečiai įgavo pilietines teises. Religinio gyvenimo centre valdiečiams yra Biblija, Dievo Žodis. Jie atmeta bet kokią hierarchijos formą, jų valdymo struktūra yra atstovaujamoji-sinodinė.  Vykdomasis organas yra taip vadinamas valdiečių stalas, kuriam šiuo metu vadovauja moderatorius pastorius Eugenio Bernardini. Šiandien valdiečių bažnyčią sudaro apie 24 000 narių iš visos Italijos. Beje, XIX a. kartu su migrantų srautais valdiečių tradicija buvo nunešta į Urugvajų ir Argentiną. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.