Pirmadienį ryte tęsdamas vizitą Turine, popiežius
Pranciškus susitiko su italų valdiečių bendruomenės nariais, trumpai primindamas savo
susitikimus dar jam būnant Buenos Airių arkivyskupu. Popiežius kalbėjo apie vaisius,
kuriuos per tuos metus subrandino ekumeninis judėjimas. Esminis dalykas, pasak popiežiaus,
buvo „naujai atrasti brolybę, vienijančią tuos, kurie tiki į Jėzų Kristų ir yra pakrikštyti
jo vardu“. Nors dar vis einama link bendrystės su malda, nuolatiniu asmeniniu ir bendruomeniniu
atsivertimu, su teologų palydėjimu, pasitikint Šventosios Dvasios veikimu, bendrystė
gali tapti pilna ir regima.
Tačiau vienybė, kuri yra Šventosios Dvasios vaisius,
nereiškia vienodumo. Juk broliai kyla iš tų pačių šaknų, tačiau nėra tarpusavyje identiški.
Deja, istorijos bėgyje šie skirtingumai ne visada buvo priimami ir ne kartą tapo smurto,
ginčų priežastimi. Istorija negali mūsų neliūdinti, sako popiežius, ragindamas pripažinti
save nusidėjėliais ir mokėti atleisti vieni kitiems. Jis prašo atleidimo dėl visų
nekrikščioniškų poelgių, įvykdytų Katalikų Bažnyčios, taip pat ir prieš valdiečių
tikinčiuosius. Tačiau popiežius džiugiai pripažįsta, kad šiandien santykiai tarp katalikų
ir valdiečių vis labiau remiasi abipuse pagarba ir broliška meile, kaip liudija, pavyzdžiui,
tarpkonfesinis Biblijos leidimas, pastoraciniai susitarimai dėl Santuokos sakramento
suteikimo ir kitos bendros įvairios iniciatyvos.
Tai drąsina tęsti bendrą kelią. Šventasis Tėvas pažymi,
kad pirmasis laukas bendradarbiavimui – evangelizavimas. Kita sritis – tarnystė žmonijai,
kuri kenčia, vargšams, ligoniams, migrantams. Skirtumai, kurie ir toliau išlieka tarp
katalikų ir valdiečių, neturėtų trukdyti atrasti naujų bendradarbiavimo formų. Jei
keliausime kartu, Viešpats padės mums patirti šią komuniją, kuri peržengia bet kokius
skirtumus.
Valdiečių pastorius Eugenio Bernardini, sveikindamas
popiežių, linkėjo, kad iki 2017 metų, kai bus minimas Reformos jubiliejus, katalikų
ir valdiečių bažnyčios kartu paliestų kelis klausimus – bažnytinės bendruomenės ir
Bažnyčios sąvoką pagal Vatikano II Susirinkimo dokumentus, ir eucharistinio priėmimo
klausimą. Tai, kas vienija krikščionis, susirinkusius į Jėzaus puotą yra duona ir
vynas, kuriuos Jis paaukojo bei Jo žodžiai, o ne mūsų interpretacijos, kurios nėra
Evangelijos dalis. Valdiečių pastorius linkėjo, kad šios temos būtų aptartos iki 2017
m. bei pakvietė ir toliau stiprinti bendradarbiavimą tarpreliginio dialogo, taikos,
socialinės tarnystės srityse.
Valdiečių istorija siekia 1215 m., kai mirė Liono
pirklys Valdo, įkūręs pasaulietinį vargšų judėjimą pavadintą „Liono vargšai“, kuris
vėliau išplito kaip protesto bažnytinėje aplinkoje judėjimas Italijoje ir Europoje.
1532 m. valdiečiai, išgyvenę persekiojimus, prisijungė prie Reformos, kalvinistų atšakos.
Vėliau sekė trys persekiojimų šimtmečiai, praleisti Alpių slėniuose, kol 1848 m. valdiečiai
įgavo pilietines teises. Religinio gyvenimo centre valdiečiams yra Biblija, Dievo
Žodis. Jie atmeta bet kokią hierarchijos formą, jų valdymo struktūra yra atstovaujamoji-sinodinė.
Vykdomasis organas yra taip vadinamas valdiečių stalas, kuriam šiuo metu vadovauja
moderatorius pastorius Eugenio Bernardini. Šiandien valdiečių bažnyčią sudaro apie
24 000 narių iš visos Italijos. Beje, XIX a. kartu su migrantų srautais valdiečių
tradicija buvo nunešta į Urugvajų ir Argentiną. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |