2015-06-24 16:46:00

Pranciškaus katechezė apie šeimą: jausmų žaizdos ir vaikai


Jei paskutiniojoje katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie mirties patirtį šeimoje, tai šį trečiadienį kvietė mąstyti apie žaizdas, kurios atsiveria šeimyninio sugyvenimo viduje, kai pačioje šeimoje susižalojama. „Bjauriausias dalykas“, pasakė popiežius.

Žinome, kad jokioje šeimyninėje istorijoje netrūksta momentų, kai brangiausių jausmų intymumas yra užgaunamas šeimos narių elgesio. Žodžiai, veiksmai ir apsileidimai vietoj to, kad išreikštų meilę, ją ignoruoja ar, dar blogiau, apmarina. Kai šios žaizdos, dar pagydamos, yra apleidžiamos, jos pasunkėja: tampa valdingumu, priešiškumu, panieka. Ir tada gali tapti iš tiesų giliais plyšiais, kurie atskiria vyrą ir žmoną, kreipia kitur ieškoti supratimo, paramos ir paguodos. Bet ta „parama“ dažnai nepadeda šeimos gėriui! – sakė Pranciškus. Santuokinės meilės ištuštėjimas, pasak jo, paskleidžia nuoskaudos jausmą santykiuose ir dažnai tai užgriūva vaikus.

Štai, vaikai. Norėčiau šiek tiek sustoti prie šios temos. Nepaisant mūsų, rodos, labiau išsivysčiusio jautrumo ir visų mūsų rafinuotų psichologinių analizių, klausiu savęs ar savęs nenujautrinome vaikų sielos žaizdų atžvilgiu, - sakė popiežius. – Kuo labiau jas siekiama kompensuoti dovanėlėmis ir sausainukais, tuo labiau prarandamas supratimas apie sielos žaizdas, skaudžiausias ir giliausias. Daug kalbame apie elgesio sutrikimus, apie psichinę sveikatą, apie vaiko gerovę, apie vaikų ir tėvų nerimą...Bet ar dar žinome, kas yra sielos žaizda? Ar suvokiame vaiko sielą traiškantį kalno svorį šeimose, kuriose vienas su kitu blogai elgiamasi, sulaužant ir santuokinės ištikimybės ryšį? Kokį svorį turi mūsų pasirinkimai – pavyzdžiui, klaidingi pasirinkimai, vaikų sieloje? Kai suaugusieji pameta galvą, kai kiekvienas galvoja vien apie save, kai tėtis ir mama vienas kitą skaudina, vaiko siela daug kenčia, patiria nevilties jausmą. Tai žaizdos, kurios palieka žymę visam gyvenimui.

Šeimoje viskas yra susiję: kai vienu metu jo siela yra sužeidžiama, infekcija užkrečia visus. Ir kai vyras arba moteris, kurie įsipareigojo būti „vienu kūnu“ galvoja vien apie savo laisvės ir pasitenkinimo poreikius, šis iškreipimas giliai paliečia vaikų širdį ir gyvenimus. Taip dažnai vaikai slepiasi, kad paverktų vieni...Turime tai suprasti. Vyras ir žmona yra vienas kūnas. Jų kūriniai yra kūnas iš jų kūno. Jei pagalvosime apie griežtumą, su kuriuo Jėzus perspėja suaugusiuosius nepapiktinti mažųjų, galime geriau suprasti ir Jo žodžius apie atsakomybę saugoti santuokinį ryšį, žmogiškos šeimos pradžią. Kai vyras ir moteris tampa vienu kūnu, visos tėčio ir mamos žaizdos ar apleidimai įsispaudžia į vaikų kūną.

Tiesa kad, iš kitos pusės, yra atvejų, kai atsiskyrimas yra neišvengiamas. Kartais gali tapti net moraliai būtinas, kai, būtent, tai reiškia išlaisvinti silpnesnį sutuoktinį ar mažus vaikus  nuo didesnių žaizdų, lemiamų vienvaldystės ir prievartos, žeminimo ir išnaudojimo, abejingumo ir svetimumo.

Netrūksta, ačiū Dievui, tų, kurie remiami tikėjimo ir meilės vaikams, liudija ištikimybę ryšiui, kuriuo patikėjo, nors ir atrodytų, kad neįmanoma jo atgaivinti. Tačiau ne visi atsiskyrusieji jaučia šį pašaukimą. Ne visi atpažįsta, vienatvėje, Viešpaties jiems skirtą kvietimą. Aplink mus yra daug šeimų taip vadinamose „nereguliariose“ situacijose ir sau užduodame daug klausimų. Kaip joms padėti? Kaip palydėti? Kaip palydėti, kad vaikai netaptų tėčio ir mamos įkaitais? Prašykime Viešpaties didelio tikėjimo, kad pažvelgtume į tikrovę Dievo akimis; didelės meilės, kad būtume arti žmonių su jo gailestinga širdimi, - baigdamas trečiadienio katechezę pasakė Pranciškus.

*

Kaip įprasta, trumpos katechezės santraukos ar mintys buvo perskaitytos ir keliomis kitomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis, popiežius sveikino įvairias piligrimų grupes. Beje, prieš bendrąją audienciją šv. Petro aikštėje Pranciškus trumpam stabtelėjo prie š. Pauliaus VI salės Vatikane ir pasisveikino su budistais bei JAV katalikais, kurie dalyvauja Fokuliarų judėjimo ir Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos organizuotame dialogo susitikime.

Ačiū už šį vizitą, tokį mielą širdžiai, brolybės, dialogo, taip pat draugystės vizitą. Tai gera, tai sveika. Šiuo istoriniu momentu, taip sužalotu karų ir neapykantos, šie maži veiksmai yra taikos ir brolybės sėklos. Jums dėkoju, Viešpats jus telaimina, - jiems visiems kartu pasakė Pranciškus. (Vatikano radijas)           








All the contents on this site are copyrighted ©.