Arkivysk. L. Virbalas SJ: „perdaviau popiežiui, kad mums rūpi taika mūsų regione, mūsų aplinkoje“

Po apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišių Vatikane sutikome jų dalyvį, Kauno arkivyskupą Lionginą Virbalą SJ, kuris į jas, iškilmės proga, atvyko su kitais naujais arkivyskupais. Popiežius Pranciškus jiems įteikė palijus, ant pečių dedamą juostą iš avies vilnos, kuri bus iškilmingai uždėta jau grįžus į savąsias vyskupijas, apaštalinio nuncijaus rankomis ir dalyvaujant vyskupijos tikintiesiems. Palijus yra sielovadinės atsakomybės simbolis: taip, kaip ganytojas neša avį ant savo pečių, taip vyskupas rūpinasi jam patikėta Dievo tautos dalimi. Palijus taip pat išreiškia vyskupų ir popiežiaus, Petro įpėdinių, bendrystę. Apie tai išsamiau pasakojo pats arkivyskupas L. Virbalas SJ: 

Arkivyskupas L. Virbalas SJ: 

Garbė Jėzui Kristui, sveikinu visus Vatikano radijo klausytojus ir sveikinu su tokia gražia, brangia šventųjų Petro ir Pauliaus diena, švente. Švęsti ją šv. Petro bazilikoje dvigubai - ar dar daugiau kartų – įspūdingiau, gražiau, tikrai pagauna širdį; o švęsti taip pat dieną, kuri man asmeniškai svarbi gyvenime: dar svarbiau. 

Daug dalykų susijungia (iškilmėje) – katalikiškumas, kadangi dalyvavo 42 arkivyskupai, naujai paskirti, per praėjusius metus. Be abejo, daugybė kitų, vyskupų, kardinolų, kunigų, pilna bazilika žmonių, susirinkusių prie apaštalo Petro kapo. Švęst su Šventuoju Tėvu – tai ir apaštališkumas, ryšys su apaštalais, su Bažnyčia, Jėzaus išsiųsta į visą pasaulį, pasiekusi Romą, pasiekusi Lietuvą; Ir visuotinumas Bažnyčios, šalia stovint įvairiems arkivyskupams iš Europos, Italijos, Vokietijos, Slovėnijos, kitų šalių, kitų žemynų. Tada suvoki, kad rūpestis, būnant vyskupu, be abejo, pirmiausia yra savo vyskupija, bet kartu tai rūpestis už visą Bažnyčią, nes Evangelija yra viena ir nepadalinta į kažkokias teritorijas. Troškimas, palydėjimas ir malda, kad ta Evangelija, tas Žodis sklistų, pasiektų žmones, yra už visą Bažnyčią. 

O Šventojo Tėvo (homilijos), kaip visuomet, taiklūs, paprasti, tarsi girdėti ir stulbinančiu naujumu nenustebinantys žodžiai, bet tokie pataikantys į esmę, į centrą, į tai, kuo turime gyventi ir kuo turime būti. Malda, tikėjimas, liudijimas – ir paraginimas, ir labai didelė užduotis, ir kartu pasitikėjimas: jeigu yra malda, jeigu yra tikėjimas, tada tiki, kad gali ir liudijimu gyventi. Tokia ta žinia, kurią popiežius perdavė. 

Po to, jau po pamaldų, nuošaliau, kai kiekvienas iš naujų arkivyskupų gavo palijų, kartu su nuncijui skirtu laišku - kadangi jie uždės palijų, popiežius šiose Mišiose (juos) tik palaimino, o mes išpažinome savo klusnumą popiežiui – popiežius (įteikdamas palijus) laikėsi paskyrimo tvarkos. Kadangi aš paskirtas birželio 11-ą, buvau faktiškai paskutinis. Iš dalyvaujančių buvau paskutinis, paskutinis gavau iš popiežiaus rankų palijų; tada jau visi buvo išsiskirstę, tai dar truputį ir pasikalbėjom su Šventuoju Tėvu. 

Tiesiog perdaviau, kad mes rūpinamės ir mums rūpi, labai širdyje yra taika mūsų regione, mūsų aplinkoje, tiesiog išreiškiau tokį pageidavimą ir troškimą – „Šventasis Tėve, gal įvyktų stebuklas, galėtumėte jūs atvykti į Lietuvą, melstis už taiką, prašyti to stebuklo“. Tokia gal perkeltine prasme, stebuklo, bet troškimas didelis: kad būtų taika, kad būtų ramybė, būtų susitaikymas tarp tų žmonių, kurie dabar kovoja ir mirtinai kovoja, mūsų aplinkoje. Ramybės linkime kiekvienose Mišiose, o norisi, kad ta ramybė, Kristaus ramybė, išsilietų į visą pasaulį. (Vatikano radijas)