Pranciškus: kad šeimoje nepritrūktų džiaugsmo vyno

Gvajakilio Los Samanes parke popiežius Pranciškus aukojo šventąsias Mišias už šeimą, dalyvaujant milžiniškai miniai tikinčiųjų.

Homilijoje Šventasis Tėvas, komentuodamas dienos skaitinį iš Evangelijos apie Kanos vestuves, apie Jėzaus padarytą, Marijai paprašius, vandens pavertimo vynu stebuklą, kalbėjo apie tai, ko iš šio skaitinio gali išmokti šeimos savo kasdieniame gyvenime. Juk iš tiesų „Kanos vestuvės“ pasikartoja kiekvienoje kartoje, kiekvienoje šeimoje, kiekviename iš mūsų, norinčiame įsitvirtinti ilgalaikėje, vaisingoje ir džiugioje meilėje. Šventasis Tėvas pasiūlė „eiti kartu su Marija“, kuri yra motina.

Pirmiausia, Marija yra atidi jaunųjų poreikiams. Ji nėra užsidariusi savyje, savo pasaulyje, priešingai, ji yra „dėl kitų“, todėl ir pastebi, kad baigėsi vynas, džiaugsmo, meilės, pertekliaus simbolis.

Kiek paauglių ir jaunuolių pastebi, kad jų namuose jau seniai nebėra vyno. Kiek moterų, vienų ir liūdnų, klausia kada meilė išėjo, išslydo iš jų gyvenimo? Kiek senelių jaučiasi išbraukti iš savo šeimų švenčių, galbūt palikti kampe, be kasdienės meilės maisto. Vyno trūkumas taip pat gali būti darbo trūkumo, ligų, problemiškų situacijų šeimose pasekmė. Bet Marija yra šalia, atidi, meili.

Ji su pasitikėjimu kreipiasi į Jėzų, meldžiasi. Neina pas vestuvių prievaizdą, bet sutuoktinių rūpesčius tiesiogiai pristato savo Sūnui. Jo atsakymas, rodos, yra nuviliantis – „dar neatėjo mano valanda“ – bet Marija tarsi paskubina tą valandą. Ir ji mus moko atiduoti mūsų šeimas į Dievo rankas, melstis, maitinant viltį, kad mūsų rūpesčiai yra ir Dievo rūpesčiai. Malda, taip pat priminė popiežius, mus išleidžia iš savųjų rūpesčių aptvaro ir leidžia pamatyti kitus.

Marija, galiausiai, veikia ir nurodo patarnaujantiems daryti taip, kaip Jėzus pasakys. Taip ir mes turėtume, pasak Pranciškaus, būti pasiruošę daryti tai, ką pasakys Jėzus, pats atėjęs tarnauti, o ne būti aptarnautu. To ypač išmokstama šeimoje, rodos, mažuose dalykuose – su pagarba, paprašant, kontroliuojant savo godumą ar agresiją.

Šeima yra arčiausiai esanti ligoninė, pradinė mokykla vaikams, nepakeičiama atrama jaunuoliams, geriausi globos namai seneliams. Šeima yra didžiulis socialinis lobis, kurio kitos institucijos negali pakeisti, kuriai turi būti padedama, kad neprarastumėme visuomenės teikiamų paslaugų piliečiams teisingo supratimo. Šios paslaugos nėra kokia išmalda, bet „socialinės skolos“ atidavimas šeimos institutui, kuris tiek daug duoda bendrajam gėriui, sakė popiežius, galiausiai pabrėžęs, jog šeima yra ir „namų bažnyčia“, kurioje perduodamas dieviškos meilės švelnumas ir gailestingumas. Šeimoje tikėjimas susimaišo su motinos pienu: patiriant tėvų meilę jaučiamasi arti Dievo meilės.

Šeimoje stebuklai daromi su tuo, ką turime, kas esame, ką galime panaudoti. Dažnai tai nėra idealas, svajonė ir net ne tai, kas „turėtų būti“, - pasakė Pranciškus, taipogi paprašydamas visų maldos už rudenį vyksiantį Vyskupų sinodą, kad, dvasiniame įsiklausyme, atrastų konkrečius sprendimus dideliam skaičiui šiandienos šeimų sunkumų.

Jėzus Kanų vestuvėse ne tik padarė vyno stebuklą, bet šis vynas taip pat buvo geresnis už tą, kuris pasibaigė. Tad, pasak Pranciškaus, geresnis vynas pasieks kiekvieną asmenį, kuris turi drąsos mylėti. Jis galiausiai priminė, kad Jėzus geriausio vyno nori įpilti tiems, kurie dėl vienos ar kitos priežasties jaučiasi sudaužę visus ąsočius. (Vatikano radijas)