Pranciškaus: Geresnis pasaulis įmanomas, jei nesame abejingi neteisingumui

Šeštadienį po pietų Paragvajaus laiku (prieš vidurnaktį Lietuvos laiku) Asunsjono Leon Condou mokyklos sporto salėje popiežius Pranciškus susitiko su šalies visuomenės atstovais. Tarp penkių tūkstančių susitikimo dalyvių buvo dėstytojai ir studentai, menininkai, žurnalistai, darbininkai, profsąjungų veikėjai, valstiečiai, autochtonų indėnų genčių atstovai. Pradžioje Pranciškus išklausė keleto liudijimų. Po to gana ilgoje kalboje dalijosi savo mintimis apie tai ką daryti, kad mūsų ateitis būtų laiminga, kad žmogus galėtų gyventi teisingoje, darnioje visuomenėje.

Pranciškus visų pirma iškėlė jaunimo entuziazmo svarbą, jo troškimą, kad pasaulis būtų teisingas, kad viešpatautų taika. Paragvajus turi daug jaunų žmonių ir tai yra jūsų turtas, - sakė Pranciškus. Tad būtina daryti viską, kad jaunimo užsidegimas neatvėstų, kad neišsektų ši jėga, kad jūsų jaunimas nepasiduotų mąstysenai, pasak kurios neverta imtis to, kas atrodo kaip neįmanomas dalykas. Laimė ir malonumai nėra sinonimai. Laimė reikalauja pastangų, idealų. Jei jų pritrūksta, jei tenkinamasi tik praeinančiais dalykais, gyvenimas yra netikras, tarsi nuskausmintas. Liūdna matyti jauną žmogų, kuris gyvena tarsi jau būtų pasenęs, be idealų ir be aistros, be pasiryžimo kovoti.

Kita popiežiaus kalboje paliesta tema – dialogo būtinumas. Susitikimo kultūra ne tik naudinga, bet būtina. Vienodumas mus paverčia automatais. Bendrojo gėrio kūrimas prasideda mūsų tarpusavio skirtingumo pripažinimu. Turime būti dėmesingi kitiems žmonėms. Niekada negalime pradėti dialogo būdami įsitikinę, kad kitas žmogus klysta. Tačiau dialogas taip pat neturi būti suvokimas kaip derybos. Dialogas įmanomas tik tuomet kai mes patys turime aiškią ir tvirtą savo tapatybę.

Gana daug dėmesio popiežiaus kalboje buvo skirta socialiniam teisingumui, būtinumui išgirsti vargšų pagalbos šauksmą, įjungti juos į visuomenės pažangos kūrimo procesą. Tačiau kartu popiežius įspėjo prieš šios tematikos ideologizavimą. Ideologijos išnaudoja vargšus politiniams ir asmeniniams tikslams. Aš esu alergiškas gražbyliavimui apie didžiuosius žmonijos idealus – brolybę, teisingumą, taiką ir orumą – kai iš tiesų viskas ir baigiasi tik žodžiais, tik melu, be konkretumo. Ideologijos kenkia, jų santykis su žmonėmis nepilnas arba ligotas. Dėl to ideologijos virsta diktatūromis. Ideologijos kalba apie žmones, bet neleidžia žmonėms kalbėti. Daro viską dėl žmonių, bet ne su žmonėmis.

Popiežiaus kalboje buvo paminėtos dabartinio Paragvajaus teritorijoje septynioliktajame ir aštuonioliktajame amžiuje misionierių jėzuitų įkurtos indėnų gyvenvietės, vadinamosios „reducciones“, kuriose buvo gyvenama pagal evangelinės brolybės idealą. Kai žmogus tikrai mylimas, kai nuoširdžiai stengiamasi jam padėti, tuomet įmanoma sukurti tokias sąlygas, kad niekas nebūtų atstumtas. Reikia tikro rūpinimosi vargšais, reikia iš jų mokytis. Geresnis pasaulis bus įmanomas tik tuomet, jei nebūsime abejingi žmones slegiančiam neteisingumui. Aš jus prašau, - sakė Pranciškus, - nepasiduokite stabmeldiškam ekonomikos modeliui, reikalaujančiam aukoti žmones ant pinigų ir pelno aukuro. Ekonomikoje, versle, politikoje primoje vietoje turi būti žmogaus asmuo ir aplinka, kurioje jis gyvena. Galiausiai popiežius taip pat labai griežtais žodžiais smerkė vieną didžiausių socialinio gyvenimo blogybių – korupciją, ją pavadindamas „gangrena, puvėsiu“. (Vatikano radijas)