2015-07-15 10:35:00

Maldų savaitės už krikščionių vienybę tekstai sukurti Latvijoje


Tekstus ateinančių metų maldų savaitei už krikščionių vienybę, kuri, kaip kasmet, bus minima 2016 m. sausio 18-25 dienomis, parengė Latvijos krikščionių grupė, kuriai vadovavo Rygos katalikų arkivyskupas Zbignevs Stankevičs. Būsimosios maldų savaitės už krikščionių vienybę tema – apaštalo šv. Petro pirmojo laiško žodžiai: „Pašaukti išgarsinti šlovingus Viešpaties darbus“ (1 Pt 2,9). Išsamus temos komentaras ir maldų tekstai jau parengti, tačiau galutinė versija bus paskelbta vėliau, kai juos peržiūrės ir patvirtins Pasaulinės Bažnyčių tarybos tikėjimo ir konstitucijos komisija bei Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba.

Apie tai, kad šįkart Latvijos krikščionims buvo skirta užduotis parengti ateinančių metų ekumeninės savaitės tekstus, informuoja Šventojo Sosto dienraštis „L’Osservatore Romano”, kartu primindamas krikščionybės istoriją Latvijoje ir pristatydamas dabartinę ekumeninę Latvijos visuomenės sudėtį.

Straipsnyje rašoma, kad Latvijos bažnytinė istorija prasidėjo dvyliktojo amžiaus pabaigoje, kai buvo konsekruotas vyskupu šio regiono baltiškųjų genčių krikštytojas šv. Meinardas. Jo misijai daug dėmesio skyrė šv. popiežius Jonas Paulius II savo kelionės į Baltijos šalis metu 1993-ųjų rugsėjį. Pradėta evangelizavimo misija nebuvo lengva. Meinardo įpėdinis, vyskupas Bertoldas, buvo vietinių gyventojų nužudytas. Trečiasis vyskupas Albertas, 1201 m. įkūrė Rygos miestą ir šis faktas laikomas kertine data Latvijos istorijoje. Šio vyskupo iniciatyva, popiežiui Inocentui III pritariant, buvo paskelbtas „Šiaurės kryžiaus žygis“ ir įkurtas kalavijuočių ordinas. „Tai iš tiesų liūdnas faktas, kad kai kurie krikščionys kryžeiviai, klaidingai suprasdami Evangeliją, jos skelbimui naudojo jėgą“ - rašo komentarų būsimai ekumeninei savaitei autoriai, Latvijos krikščionys.

Vėliau Ryga tapo vienu pirmųjų miestų priėmusių Liuterio reformą. Įvairiais Latvijos religinės istorijos laikotarpiais gilius pėdsakus joje įspaudė vokiečiai, švedai, lenkai, rusai. Naujas istorijos puslapis buvo atverstas 1918 m. paskelbus Latvijos nepriklausomybę. Tačiau po trumpo laisvės laikotarpio sekė trys okupacijos – sovietinė, nacistinė ir vėl sovietinė. Per karą buvo beveik visiškai išžudyta Latvijos žydų bendruomenė; buvo nužudyti arba deportuoti į Sibirą 150 tūkst. latvių krikščionių. Karo pabaigoje apie 200 tūkst. žmonių bėgdami nuo komunistų pasitraukė į Vakarus. Sovietinis totalitarizmas Latvijos krikščionims buvo nepaprastai skausmingas, tačiau kartu jis skatino ir kraujo ekumenizmą, sunkią dalią kenčiančių krikščionių vienybės paieškas. „Sovietinių laikų istorijos šešėliai dar neišnykę, - rašo tekstus ekumeninei savaitei parengę Latvijos krikščionys. Dar daug skausmo, žaizdų, dar ne viskas atleista. Tai tarsi tas didžiulis akmuo, kuris buvo užritintas ant Jėzaus kapo angos. Šios žaizdos vis dar mus laiko uždarytus dvasiniame kape. Tačiau mes savo skausmus vienijame su Viešpaties kančia, žinodami, kad istorija čia nesibaigia. Viešpaties prisikėlimas nuritina akmenis ir nuo mūsų  kapų, mus vaduoja iš skausmo ir apkartimo. Ir mes, kaip Marija Magdalietė, turime skubiai bėgti pas kitus ir skelbti ką mus Viešpats padarė“.

Oficialių statistikų duomenimis, apie 34% Latvijos gyventojų yra liuteronai; apie 25% - katalikai; apie 19% - ortodoksai. Kiti priklauso kitoms mažoms religinėms grupėms arba yra netikintys. Pastaruoju metu šalyje padaugėjo įvairių ekumeninių iniciatyvų. Apie tai liudija ir faktas, kad būtent Latvijos krikščionims buvo patikėtas tekstų būsimai maldų savaitei už krikščionių vienybę rengimas. Nors antra vertus, pastebima Vatikano dienraščio straipsnyje, į Latvijoje vykstančias ekumenines iniciatyvas, dėl politinių priežasčių, nelabai angažuojasi broliai ir seserys, priklausantys Maskvos patriarchatui pavaldžiai Latvijos ortodoksų Bažnyčiai. (Vatikano radijas / L’Osservatore Romano)








All the contents on this site are copyrighted ©.