2015-07-22 14:56:00

Mons. Alfonso Svarinsko metinės Vilniuje ir Ukmergėje


Liepos 17-18 dienomis Lietuvoje vyko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) mirties metinių paminėjimas. Penktadienį Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo ir tai progai skirtą pamokslą pasakė vysk. emeritas Jonas Kauneckas.

Vyskupas pasidžiaugė, kad “XXI amžiaus” laikraštis tokiu išsamiu straipsniu paminėjo monsinjoro mirties metines, kad ne kažką galėtum ir pridėti. Straipsnyje tikrai atskleista Svarinsko gyvenimo nuotaika...- sakė jis. Daugelis ir Atgimimo laikų propagandistų sakė, kad Svarinskas yra per aštrus... Bet ir Jėzui buvo panašiai primetama... Svarinskas buvo ne aštrus, bet jautrus. Jis smerkė baisią nelygybę, įsigalinčią Lietuvoje, kai dirbantiems moka vos minimalų atlyginimą, dar kartais nuskriausdami... Prisimenu atvejį,-sakė pamokslininkas,- kai  Telšiuose buvo teisiamas Luokės klebono (kun. Leono Šapokos) žudikas. Po teismo Svarinskas suranda žudiko motiną ir klausia jos, kaip jūs gyvenate? Apsiverkė toji... Ir sako: „Taip ir gyvenam. Manim sūnus irgi nesirūpino. Aš dažnai neturiu ko valgyti...“ Svarinskas tai moteriai atidavė visus pinigus su pinigine.“ Jis pateikė ir daugiau tokių pavyzdžių.

„Sakykite, ar Svarinskas piktas?- galop retoriškai klausė pamokslininkas. - Ne, jis tik jautrus.“... Pamokslininkas paminėjo, kaip KGB pavadino Svarinską „Nepataisomu“. Savo ruožtu jis pasiūlė monsinjorą vadinti „Nenugalimuoju“. Vyskupas kalbėjo: „Prieš trečią įkalinimą jis atvirai kalbėjo: „Ko gero mane suims, bet aš nebijau. Ne, jie manęs nenugalės.“

Liepos 18-ąją, šeštadienį, Vidurdienį Didžiosios kovos apygardos partizanų parke Ukmergės rajone buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo ir pamokslą, nušviesdamas ne tik monsinjoro gyvenimą ir veiklą, jo lyderystę, pabrėždamas jo nenugalimumą, pasakė arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Pamoksle arkivyskupas kalbėjo: „Dievas Alfonsą pašaukė į gyvenimą laisvoje Lietuvoje, bet didesnę amžiaus dalį jis praleido pavergtoje Tėvynėje, dėl kurios likimo sielojosi. Sielojosi ir darė viską, kad greičiau išauštų laisvės rytas. Jam išaušus, laisvę siekė įtvirtinti ir pergyveno dėl visko, kas trukdė...“ Pamokslininkas nušvietė jo gyvenimo pasirinkimus, kalėjimus ir pastoracinį rūpestį. „Monsinjoras Alfonsas iš prigimties buvo vadas - sakė arkivyskupas.- Pavadinčiau jį lietuviškuoju Moze, kuris visus, kuriuos tik pasiekė, vedė į laisvę. Jautriai pergyveno dėl kitų neištikimybės ir aplaidumo... Tiesaus būdo, su aiškia veiklos vizija ... jis buvo gražiausias pavyzdys.

Po Mišių, rengėjai paprašė vysk. J. Kaunecką, kaip minėjimo organizacinės grupės vadovą, tarti žodį.

Vysk. J. Kaunecką paprašiau atsakyti į keletą klausimų. „Svarinskas anais sovietiniais laikais dažnai labai tiksliai nusakydavo, kokios represijos laukia Bažnyčios, kokios priemonės bus taikomos? Iš kur Svarinskas gaudavo informaciją?“ Vatikano radijui vysk. J. Kauneckas sakė: „Svarinskas turėjo nepaprastą intuiciją. Be to, jis buvo pastabus ir greitai susiorientuodavo. Skaitydamas tarybinę spaudą ir ištraukdavo „žinią tarp eilučių“. Prisimenu, kai buvo kuriami religinių bendruomenių tarybiniai nuostatai, Svarinskas atkreipė dėmesį, jog „čia nėra vien tik propaganda. Bus imamasi priemonių prieš mus“. O aktyviausiems-Tamkevičiui ir jam-suėmimai. Netrukus jiems atsirado griežti įspėjimai. Netgi 1981 ar 1982 metais Šiluvos atlaidų metu  vyko Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto pamaldos. Svarinskas sako: „Aš nesakysiu pamokslo. Ir Tamkevičius tegul nesako. Jonai, tu dar mažai esi įkliuvęs, tau teks sakyti pamokslą.“ Ir aš tada šaukiau: „Suimkit jūs Svarinską, suimkit Tamkevičių, bet jeigu neduosit Lietuvai tikėjimo laisvės, atsiras ir kiti svarinskai, ir kiti tamkevičiai... Va šitų žodžių tikrai nesigailiu“.

Kitas klausimas. „Svarinsko biografijai ieškant išsamesnių bruožų, reiktų dar pastebėti, kad jis yra stiprus strategas, stiprus lyderis. Tai-veiksmų koordinacija, organizavimo ir įtikinimo menas, sugebėjimas įsijausti, greit pagauti vyraujančius veiksnius-vektorius ir apibrėžti situaciją... Anuomet kaip ir „visi galai vedė“ pas Svarinską – jis suras išeitį... „Iš kur jam tai?“.. Vysk. J. Kauneckas atsakė: „Visi pamaldūs kunigai, kurie viską atidavė Dievui, pavyzdžiui. J. Zdebskis, S. Tamkevičius visada sugebėdavo patarti. Tiek intuityviai, tiek iš kunigiškosios patirties jie geriau suprato situaciją, matė visą tą tarybinę represinę mašiną, ir partizanų laikotarpį... Ypač Svarinskas. Jis turėjo partizanų kovos patirtį. Tuo labiau, kad jis buvo praėjęs keletą lagerių. Lageryje bendravo su vysk. Pr. Ramanausku, su kard. J. Slypij. O kard. Slypij, trečią kartą įkalintą, jį gynė prieš visą pasaulį. Be to, kaip ir visas iškilias asmenybes, taip ir jo gyvenimą reikėtų studijuoti. Tokių istorikų atsiranda ir tiek Lietuvos, tiek Lietuvos Bažnyčios istorija bus ištyrinėta,- Vatikano radijui sakė vysk. Jonas Kauneckas.

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Berčiūnų








All the contents on this site are copyrighted ©.