2015-07-22 16:00:00

Reformacijos jubiliejus liuteronų ir katalikų dialogo perspektyvoje


Liepos 15-21 dienomis Budapešte vyko dar vienas Tarptautinės liuteronų ir Romos katalikų dialogo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo per 20 teologų, vyrų ir moterų, iš abiejų pusių, šį kartą kalbėjusių apie krikštą, apie jo supratimo panašumus ir skirtumus. Komisijos nariai yra deleguoti Pasaulinės liuteronų federacijos ir Popiežiškosios ekumeninio dialogo tarybos. 

Pasaulinės liuteronų federacijos portale paskelbti interviu su dviem susitikimo dalyviais, su katalike profesore iš Šveicarijos Eva Marie Faber ir liuteronų pastoriumi bei teologu Theodor Dieter. Abiejų jų paklausta apie ekumeninio dialogo tarp katalikų ir liuteronų stovį per paskutiniuosius 50 metų ir apie 2017 metais švęsimą Reformacijos 500 metų jubiliejų.

Profesorius Dieter minėjo tokius pastarojo pusės amžiaus žingsnius: 1972 metų „Maltos ataskaitą“ apie ekumenines problemas, ypač reikšmingą 1999 metų „Bendrą deklaraciją apie nuteisinimo doktriną“, kuri buvo tikras ekumeninio derliaus surinkimas. Dogmatinės ir fundamentinės teologijos profesorė Faber pridūrė, kad šis ekumeninis dokumentas tapo abiejų Bažnyčių doktrininiu dokumentu, tai iš tiesų išskirtinis dalykas, ir iš savo pusės priminė 1983 metų dokumentą apie „Martyną Liuterį: Jėzaus Kristaus liudytoją“, minint Reformacijos pradininko 500 metų gimimo jubiliejų. Ir abu interviu dalyviai pabrėžė, ypač pasiruošimo 2017 metų Reformacijos jubiliejui kontekste, 2013 metais pasirašytą dokumentą „Nuo konflikto link bendrystės“.

Kai prieš keletą metų pradėta kalbėti apie Reformacijos jubiliejų ir apie tai, kad tai galėtų būti pirmasis bendras ir ekumeninis šventimas, profesorė Faber priminė katalikų pusei kilusius klausimus: o ką konkrečiai reikėtų iškilmingai švęsti? Skausmingus, karų lydėtus krikščionybės skilimus? Ar katalikai apskritai turėtų dalyvauti tokiame jubiliejuje? Abi pusės sutarė, kad ne tai, bet troškimą vienas kitą pripažinti, taip pat pripažįstant abipuses klaidas ir nuodėmes, klojant kelią bendrystei dabar ir ateityje.

Ir iš tiesų, jeigu atsiversime keliomis kalbomis paskelbtą ir internete laisvai pasiekiamą dokumentą „Nuo konflikto link bendrystės“, atrasime pripažinimą, kad ankstesni jubiliejai buvo švenčiami išryškinant skirtumus, senas nuoskaudas ir polemiką, pergales, „išsivadavimą“, iš vienos pusės, kaltinimus Bažnyčios ir Evangelijos atmetimu, iš kitos pusės. Tačiau ekumeninis dialogas iš tiesų padėjo įveikti tokią priešstatą, kurioje kita pusė piešiama tik juodomis spalvomis. Daug dėmesio skirta Martyno Liuterio asmenybei ir teologijai. Sutariama, kad, iš vienos pusės, jo troškimas reformuoti Bažnyčios gyvenimą buvo teisėtas, iš kitos pusės, kad jis, kaip ir kiti reformatoriai, neturėjo intencijos sukurti atskirą ir kitą Bažnyčią. Istorinės studijos parodė ne vien jo teologijos naujumą, bet ir tvirtus ryšius su viduramžių teologija. Beveik šimto puslapių dokumente pristatomas daugelio problemų teologinis ir istorinis kontekstas, iš abiejų pusių perspektyvų, neslepiant skirtumų, bet taip pat iliustruojant daug atvejų, kai buvo pasiektas bendras supratimas klausimais, dėl kurių seniau taip kivirčytasi. Dokumento pabaigoje vienaprasmiškai pabrėžiama, kad bendras krikštas liuteronus ir katalikus padarė vieno Kristaus Kūno ir Bažnyčios nariais, broliais, kurie tarpusavyje vienas kitą pripažįsta tikrais krikščionimis, kurių veiksmai įtakoja vienas kitą. Būtent tai yra pagrindas sutikti Reformos jubiliejų kartu. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.