Arkivyskupas Ganswein: išlaikyti paslaptį apie Benedikto XVI atsistatydinimą buvo sunku

Be abejonės jie labai skirtingi ir man, po ilgos patirties kaip kardinolo Ratzingerio, vėliau Benedikto XVI sekretoriaus, pradėti dirbti su popiežiumi Pranciškumi nebuvo lengva, - pripažino žinių portalui „Zenit“ arkivyskupas Georg Ganswein, daug metų lydėjęs ir tebelydintis popiežių emeritą ir taip pat šiuo metu einantis Popiežiaus namų prefekto pareigas. Jo laikas yra padalintas tarp šių dviejų popiežių. Jis gyvena greta Benedikto XVI, ryte kartu aukoja šventąsias Mišias, kalba rožinį, pusvalandžiui išeina pasivaikščioti į Vatikano sodus. O po pietų dirba su popiežiumi iš Argentinos, Pranciškumi. „Gyventi ir dirbti su dviem popiežiais, patirti jų skirtingumą, man padėjo ir padeda augti žmogiškai ir dvasiškai“, pridūrė arkivyskupas.

Anot jo, kalbant apie asmenybių, temperamento bruožus daug panašumų tarp Pranciškaus ir šv. Jono Pauliaus II, nepaisant labai skirtingo kultūrinio ir politinio konteksto. Abu vadovavo didelėms vyskupijoms, abu sukaupė didžiulę sielovadinę patirtį. Pranciškus daug kalba apie „susitikimo kultūrą“, trokšdamas sutikti kiek įmanoma daugiau žmonių, Jonas Paulius II apie tai tiesiogiai nekalbėjo, tačiau nuolatos praktikavo. Kontaktas, sąlytis, gestais, žodžiais, prisilietimas prie žmonių, taip pat fizinis – tai išskiria šiuos du popiežius.

Interviu „Zenit“ portalui arkivyskupas Ganswein paneigė, jau ne pirmą kartą, sąmokslo teorijas, lydėjusias Benedikto XVI atsistatydinimą. Nors jų pakaktų visai knygai, tačiau jos neturi pagrindo. Savo motyvus labai aiškiai ir trumpai pasakė pats Benediktas. Ne asmenys ar srovės lėmė jo žingsnį, ne baimė ar noras pabėgti nuo problemų. Priešingai, Benediktui netrūko stiprybės likti su savo ganomaisiais. Vienintelis teisingas paaiškinimas yra, kaip pasakė jis pats, supratimas, kad būtina turėt ne vien dvasinės, bet ir fizinės stiprybės. Benediktas, po ilgo apmąstymo, nusprendė žengti šį didelio nuolankumo žingsnį.

Manau, - sakė arkivyskupas Georg Ganswein, - kad tai buvo didis meilės Bažnyčiai ir Viešpačiui pavyzdys, kurį ne visi nori ar gali suprasti. Žvelgiant į popiežiaus Pranciškaus pontifikatą galima suvokti, kad Bažnyčios samprata pasikeitė į gerąją pusę. Popiežius Benediktas žengė pirmą žingsnį į pokytį. 

Jam pačiam, pasakė prefektas, popiežius apie savo ketinimus perspėjo daug mėnesių prieš tai. Tai buvo sunkios dienos, lydimos prieštaringo emocijų, dėkingumo ir tarsi gedulo tuo pat metu. Be to, išlaikyti tylą apie tai nebuvo lengva.

Šiandien Benedikto vaidmuo yra dvasinis: melstis už Petro valtį. Svarbu prisiminti, kad Bažnyčia yra valdoma ne vien sprendimais ir strategijomis, bet taip pat ir ypač malda. Bažnyčia yra „maldos komanda“ ir gerai žinome, kad kuo daugiau žmonių meldžiasi, tuo geriau, - sako popiežiaus namų prefektas. (Vatikano radijas)