2015-07-27 18:00:00

Sekmadienio vidudienio malda: kiekvienas galime kažkuo pasidalinti


Sekmadienį vidudienį popiežius pasveikino maldininkus, piligrimus, Romos miesto svečius, kurie susirinko šv. Petro aikštėje Viešpaties Angelo maldai, kartu su juo, ir taipogi pasakė trumpą apmąstymą apie sekmadienio Evangelijos skaitinį, pasakojusį apie duonos padauginimo ir padalijimo stebuklą ir, pasak Pranciškaus, „didį ženklą“. Ta proga Šventasis Tėvas taip pat primena – kiekvienas iš mūsų, nors ir vargšas, gali kažkuo pasidalinti.

Aplink Jėzų susirinkusi didelė minia, patraukta jo išgydymų. Jėzuje veikia gailestingoji Dievo galia, gydanti kiekvieną kūno ir dvasios blogį. Bet Jėzus yra ne vien gydytojas, bet taip pat ir mokytojas. Jis pakyla ant kalno ir atsisėda šioje natūralioje, dangiškoje Tėvo sukurtoje pakyloje, kaip būdinga mokytojams. Šioje situacijoje, pasak popiežiaus Pranciškaus, Jėzus išbando savo mokinius. Kaip pamaitinti visus tuos žmones? Pilypas greitai apskaičiuoja, kad surengus rinkliavą galima surinkti per du šimtus denarų, tačiau jų nepakaks duonai penkiems tūkstančiams. Apaštalai svarsto „ekonomiškai“, tačiau tuo metu Jėzus „pirkimo“ logiką pakeičia kita, davimo logika. Ir štai Andriejus, kitas apaštalas, pristato berniuką, kuris atiduoda tai, ką turi – penkis duonos gabaliukus ir dvi žuvis. Ir pats priduria, kad tai beveik nieko nekeičia. Bet Jėzus to ir laukė.

Nurodė mokiniams susodinti žmones, paėmė duoną ir žuvis, dėkojo Tėvui ir išdalijo. Šie gestai tarsi yra ženklas tų, kuriuos Jėzus padarys per Paskutinę vakarienę, suteikdamas duonai gilesnę ir tikresnę reikšmę. Dievo duona yra pats Jėzus. Priimdami Komuniją gauname Jo gyvenimą ir tampame dangiško Tėvo vaikais ir broliais tarpusavyje. Priimdami Komuniją susitinkame su iš tiesų gyvu ir prisikėlusiu Jėzumi. Priimti Eucharistiją taip pat reiškia priimti Jėzaus logiką – veltumo, dalijimosi. Kad ir kokie būtume vargšai, galime kažką duoti. Priimti Komuniją taip pat reiškia gauti iš Jėzaus malonę, kuri mus padaro galinčiais dalintis su kitais tuo, kas esame ir ką turime.

Duonos padauginimo stebuklas padaro įspūdį miniai, tačiau, primena popiežius Pranciškus, tikroji Jėzaus dovana nėra vienkartinis fizinio alkio numalšinimas, tačiau gyvenimo pilnatvė visokeriopai išalkusiam žmogui, ieškančiam gyvenimo prasmės, ieškančiam Dievo. Ir ką galime padaryti mes, susidūrę su kančia, vienatve, skurdu ir žmonių sunkumais? Vietoj tuščio skundimosi galime pasielgti kaip duoną ir žuvis atnešęs berniukas iš Evangelijos. Kiekvienas iš mūsų turime, vienokiu ar kitokiu pavidalu, „penkis duonos gabaliukus ir dvi žuvis“: laiko, sugebėjimų, žinių...Ir jei atiduosime tai į Viešpaties rankas, pakaks kad pasaulyje būtų daugiau meilės, taikos, teisingumo ir ypač džiaugsmo. Pasauliui būtinas džiaugsmas. Dievas pajėgia padauginti mūsų mažus solidarumo gestus, įtraukdamas mus į savąjį dovanojimą. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.