Lietuvos spaudos apžvalga (rugpjūčio 1)

Kastantas Lukėnas

Sekmadienį prieš savaitę maldininkai iš visos Lietuvos traukė į Kryžių kalną. Atlaidų Mišios švęstos atrestauruotoje koplyčioje, kurioje Mišias aukojo čia lankęsis šv. Jonas Paulius II. Pamoksle arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė: Kryžius yra įspūdingas ir labai stiprus ženklas, neleidžiantis abejingai praeiti pro šalį. Kryžių kalną jis pavadino „Lietuvos žmonių tikėjimo, vilties ir laisvės kalnu“. Atlaidų, maldos vigilijos ir piligrimystės reportažus randame Šiaulių vyskupijos svetainėje, taip pat „Šiaulių krašte“, portale „Etaplius“.

Kasmet organizuojamos ekspedicijos  „Misija Sibiras ‘15“ dalyviai kryžius pagerbia už tūkstančių kilometrų lietuvių tremtinių palaidojimo vietose. „Delfi.lt“ vartuose aprašomas ekstremalių nuotykių nestokojęs šiemetinis žygis Tomsko srityje. Beje, publikacijoje šilti įspūdžiai po susitikimų su Sibiro gyventojais – jų netemdo Kremliaus propagandos šešėliai. Šeštadienį grįžę į Lietuvą ekspedicijos dalyviai  tą pačią dieną dalyvavo Ariogaloje vykusiame lietuvių tremtinių suvažiavime ir dalijosi naujienomis iš Sibiro.

Savaitraštis „Veidas“ ėmėsi žurnalistinio tyrimo: kaip Lietuvoje viešajame gyvenime galėtų jaustis musulmonės, apsirėdžiusios pagal islamo tradicijas. Žurnalistės išsamiai ir moteriškai aprašo savo nuotykius su neįprastais aprėdais. Publikacija negadina vasariškos nuotaikos: pasirodo, kad Lietuvoje (kaip ir buvo galima tikėtis) yra visokių žmonių – ir smalsių, ir piktokų, ir išmintingų, ir net normalių. Įdomu, kad tiek prakaito tyrimui ir rašalo tekstui išliejusioms žurnalistėms nekyla mintis palyginti: kaip mūsų šalyje jaučiasi – nors ir ne taip egzotiška, bet vis dėlto apranga išsiskiriančios – krikščionės vienuolės. Kokia proporcija žmonių reakcijose tarp pašaipių žvilgsnių, replikų, abejingumo ir šypsenos?

„Veido“ komentaro skiltis kviečia rimčiau sutelkti dėmesį. Jacekas Janas Komaras rašo apie Lenkijos parlamente priimtą įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo ir aptaria visuomenės reakcijas, Bažnyčios nuostatą ir politikų planus. Straipsnyje pakankamai aiškiai ir ramiai atspindėtos dirbtinio apvaisinimo keliamos moralinės problemos dėl nepanaudotų užšaldytų gemalų laikymo ir naikinimo.

Šią temą primena ir vidurvasaryje pasirodęs Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos naujienlaiškis Nr 2. Pateikiama nuoroda į Laisvos visuomenės instituto iniciatyva parengtą straipsnį, kuriame plačiau išskleidžiamos dirbtinio apvaisinimo pramonės keliamos grėsmės, ypač neturtingoms moterims ir vaikams. Naujienlaiškyje taip pat raginama pasirašyti Laisvos visuomenės instituto parengtas kelias peticijas. Pasirašyti peticiją nepritariant vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimui raginama ir specialiai išleistame lankstinuke.

Kun. Roberto Skrinsko rengiamose žmogaus gyvybę bei orumą ginančiose „Pro vita žiniose“ Nr 32 daug nuorodų į straipsnius apie JAV abortų industrijos flagmano, Planuotos tėvystės (Planned Parethood) organizacijos skandalą, demaskavus jos narių vykdomą prekybą vaikų organais.

Apie liepos mėnesį JAV visuomenę šokiravusią prekybą abortuotų vaikų organais rašo Kristina Zamarytė Sakavičienė ir Donatas Stakišaitis „Pro patria“ ir „Bernardinai.lt“ interneto skiltyse.

Tarp viltingų žinių paminėtina liepos pradžioje Jungtinėse Tautose priimta šeimą ginanti rezoliucija. Apie šį JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje patvirtintą dokumentą „Lietuvos žiniose “ rašė Rosita Garškaitė. Ji pastebi, kad rezoliucija buvo priimta daugiausia Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių , taip pat Kinijos ir Rusijos balsais. Deja, JAV ir Vakarų Europos šalys balsavo prieš.

Laikraščio „XXI amžius“ redakcija paskelbė apie trumpą atostogų pertrauką, kitas numeris pasirodys rugpjūčio viduryje. Paskutiniame liepos numeryje tarp kitų straipsnių tęsiama ir pašvęstojo gyvenimo metų tema. Bronius Vertelka kalbina Kernavės parapijoje besidarbuojančias Kristaus karaliaus merginų diakonių kongregacijos seseris.

Lietuvos radijo „Ryto garsų“ laidoje apie valstybės ir Bažnyčios santykius Simonas Bendžius kalbino teisininką Vytį Turonį. Jis pasakoja apie įvairius valstybės pasaulietiškumo įgyvendinimo modelius ir paaiškina, kad, nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, pagal Konstituciją valstybė siekia bendradarbiauti su religinėmis bendrijomis. Pasak teisininko, visuomenės požiūriams įtaką daro tai, kad Lietuva priklauso posovietinei erdvei, kur dešimtmečiais buvo diegiama ateistinė ideologija.

Interneto portaluose pranešama apie Vilniuje Šventosios Dvasios bažnyčioje rengiamus maldos susitikimus su charizminėmis tarnystėmis garsėjančiu kunigu John Bashobora iš Ugandos. Lenkų kalba informuojančiame portale „ZW.lt“ Šventosios Dvasios parapijos klebonas Tadeusz Jasinski pripažįsta, kad šiam vizitui teko rengtis gana skubotai, pasirūpinta įrengti įgarsinimą bažnyčios prieigose ir vidiniame kieme, kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti. Klebonas pasakojo, kad Lenkijoje į maldos susitikimus su kun. Johnu Bashobora susirenka dešimtys tūkstančių žmonių, juose dalyvaudavo ir piligrimai iš Vilniaus.