2015-08-11 16:49:00

Palaimintojo kardinolo Newmano minėjimas


Rugpjūčio 11-ąją visoje Bažnyčioje liturgijoje minint šv. Klarą Asyžietę, kai kuriose vyskupijose ir bendruomenės vietiniu mastu, ypač Anglijoje, buvo švenčiamas palaiminto kardinolo Newmano liturginis minėjimas ir kartu šią dieną sukakusios jo mirties 125-osios metinės.

Pagrindinis metinių momentas buvo Mišios, aukotos Birmingame – mieste, kuriame garsusis kardinolas gyveno ir mirė, kuriame prieš penkerius metus, popiežiui Benediktui XVI lankantis Anglijoje ir Škotijoje, buvo paskelbtas palaimintuoju.

Johnas Henry Newmanas gimė 1801 m. Londone, bankininko šeimoje. Būdamas šešiolikos metų pradėjo studijuoti Oksfordo Trinity College. Būdamas 21 metų jau tapo dėstytoju vienoje (fellow) Oksfordo kolegijų. 1824 m. Johnas Henry Newmanas tapo anglikonų diakonu ir pradėjo tarnystę Oksfordo šv. Klemenso bažnyčioje. Dar po metų – 1825-ųjų gegužės 29 d. jam suteikti anglikonų kunigo šventimai.

Keliolika metų kunigas Newmanas dėstė kolegijoje, rūpinosi studentų kultūriniu lavinimu ir sielovada, ypač kai 1828 m. tapo Oksfordo Švč. Mergelės Marijos universitetinės bažnyčios klebonu. 1832 m. kunigas Newmanas išsirengė į kelionę pietų Europą – aplankė Italiją, Graikiją, Maltą. Romoje susipažino su katalikų kunigu Nicholasu Wisemanu, vėliau tapusiu Vestminsterio arkivyskupu.

1833 m. keletas profesorių, taip pat ir Newmanas, davė pradžią vadinamajam Oksfordo judėjimui, kuris siekė reformuoti anglikonų Bažnyčią, grįžti prie krikščioniško gyvenimo šaltinių, priešinosi visuomenės sekuliarizavimui. Oksfordo judėjimo nariai sukūrė vadinamuosius „Traktatus laikams“ – tai yra 90 esė seriją, kurių 26 parašė Newmanas. Paskutiniame šių esė, vadinamajame „Devyniasdešimtajame traktate“ jis pateikė visų pagrindinių anglikoniškojo credo tiesų interpretaciją iš katalikiškosios perspektyvos. Newmano kūrinys sulaukė gana griežtos anglikonų vyskupų kritikos ir, kaip vėliau paaiškėjo, žymėjo paties Newmano svarstymų apie perėjimą į katalikybę pradžią.

1845 m. Johnas Henry Newmanas atsistatydino iš Oksfordo kolegijos dėstytojų ir tų metų spalio 9 d. perėjo į Katalikų Bažnyčią. Kitais metais Romoje jis pradėjo ruoštis katalikų kunigystei. Įstojo į šv. Pilypo Neri oratorijos kongregaciją ir 1847 m. gegužės 30 d. priėmė kunigo šventimus.

Grįžęs į Angliją Newmanas atsidėjo sielovados darbui ir kūrybai, kurioje daugiausia dėmesio skyrė katalikybės ir anglikonybės santykiams ir sąveikai modernėjančioje visuomenėje. Jau 1848 m. Anglijoje įkūrė pirmąją šv. Pilypo Neri oratoriją, kuri, kelis kartus keitusi vietą, galiausiai įsikūrė Birmingame. 1854 m. kunigas Newmanas paskirtas Dublino katalikų universiteto profesoriumi. Ilgainiui savąja kūryba ir veikla jis nusipelnė ir anglikonų dėmesio bei pagarbos. 1878 m. Oksfordo Trinity kolegija jam suteikė „pirmojo garbės profesoriaus“ titulą. 1879 m. kunigą Newmaną popiežius Leonas XIII paskyrė kardinolu.

Kardinolas Newmanas mirė 1890 m. rugpjūčio 11 d. savo įkurtoje Birmingamo oratorijoje. Testamente nurodė, kad ant jo kapo būtų užrašyta: „Ex umbris et imaginibus in veritatem“ („Iš šešėlių ir vaizdinių į tiesą“).

Newmano gyvenimas mus moko, - sakė popiežius Benediktas XVI beatifikacijos iškilmės metu 2010 m. rugsėjo 19 d., - kad už meilę tiesai, intelektinį nuoseklumą, nuoširdų atsivertimą reikia sumokėti didelę kainą. Tiesa mus padaro laisvus. Mes negalime jos savintis. Turime ją skelbti, kad ir kiti ją išgristų. Pačioje tiesoje glūdi ta jėga, kuriai negali prilygti jokia iškalba ar žmonių samprotavimai. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.