2015-08-17 14:49:00

Popiežius Pranciškus: Dangus prasideda bendrystėje su Jėzumi


Brangūs broliai ir seserys, laba diena, - sekmadienio vidudienio maldą pradėjo popiežius Pranciškus, kreipdamasis į susirinkusius piligrimus. Komentuodamas sekmadienio evangeliją ir Jėzaus žodžius apie gyvąją duoną, popiežius sakė, jog Jėzus yra gyvoji duona, tai ir Eucharistijos simbolis. Šiandienos evangelijos ištraukoje užsimenama apie tai, kad kai kurie pasipiktina Jėzaus žodžiais: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“. (Jn 6, 54).  Klausytojų nuostaba suprantama, Jėzus kalba kaip pranašai, norėdami žmonėse ir mumyse išprovokuoti klausimus, sprendimus. Kad susimąstytume: ką reiškia „valgyti Jėzaus kūną ir gerti kraują“? Tai tik įvaizdis, kalbėjimo būdas, simbolis, ar nurodo į kažką tikra? Kad atsakytume, reikia įsižiūrėti, kas vyksta Jėzaus širdyje, kai jis laužia duoną išalkusiai miniai. Žinodamas, kad turės mirti už mus, Jėzus tapatinasi su šia laužoma ir dalijama duona, kuri jam tampa jo laukiančios Aukos simboliu, - aiškino popiežius Pranciškus. Kulminacija įvyksta Paskutinės Vakarienės metu, kai duona ir vynas iš tiesų tampa Jo Kūnu ir Krauju. Jėzus mums palieka Eucharistiją, kad mes galėtume tapti su Juo viena. Jėzus sako: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“. (Jn 6, 56). „Pasilikti“ tai reiškia Jėzaus buvimą mumyse ir mūsų jame. Komunija tai supanašėjimas: valgydami Jį, tampame kaip Jis. Tačiau tam reikia mūsų „taip“, mūsų ištikimo tikėjimo.

Popiežius Pranciškus tęsė, kad kartais Mišiose jaučiame šį prieštaravimą: „Kam reikalingos Mišios? Einu į bažnyčią tada, kai jaučiu poreikį arba verčiau meldžiuosi vienumoje“. Tačiau Eucharistija nėra privati malda ar graži dvasinė praktika, nei paprastas Jėzaus veiksmų Paskutinės Vakarienės metu paminėjimas. Sakome, kad Eucharistija „atminimas“, tai yra Jėzaus mirties ir prisikėlimo suaktualinimas, sudabartinimas: duona iš tikrųjų yra Jo Kūnas, paaukotas už mus, vynas iš tiesų yra Jo Kraujas, išlietas už mus.

Šventasis Tėvas pabrėžė, jog Eucharistija yra pats Jėzus, kuris pilnai atiduoda save mums. Jei su tikėjimu maitinamės Juo ir gyvename Jame per eucharistinę Komuniją, tai perkeičia mūsų gyvenimą, paverčia jį dovana Dievui ir broliams. Valgyti šią „Gyvybės duoną“ reiškia supanašėti su Kristaus širdimi, jos pasirinkimais, mintimis, elgesiu. Pasak popiežiaus, tai reiškia tapti taikos, atleidimo, susitaikymo žmonėmis. Gyvendami tikroje bendrystėje su Jėzumi šioje žemėje pereiname iš mirties į gyvenimą. Dangus prasideda būtent šioje bendrystėje su Jėzumi, - apibendrino popiežius.

Po Viešpaties Angelo maldos popiežius Pranciškus pasveikino romiečius ir piligrimus. Ypatingą sveikinimą skyrė saleziečių jaunimo judėjimo nariams, kurie susirinko Turine paminėti Šv. Jono Bosko dviejų šimtų gimimo metinių, padrąsindamas juos kasdienybėje išgyventi Evangelijos džiaugsmą, skleisti pasaulyje viltį. Galiausiai popiežius palinkėjo visiems gražaus sekmadienio, paprašydamas nepamiršti melstis už jį. Palinkėjęs visiems skanių pietų, popiežius atsisveikino. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.