Prieš 110 metų gimė šv. Faustina Kowalska

Rugpjūčio 25 d. sukako 110 metų nuo šventosios Faustinos Kowalskos gimimo. Šią šventąją vienuolę, Dievo gailestingumo apaštalę, ypatingai gerbė popiežius Jonas Paulius II. Tai jis ją paskelbė palaimintąja ir šventąją, tai jis įsteigė visoje Bažnyčioje švenčiamą Gailestingumo sekmadienį.

Kas buvo šventoji sesuo Faustina? Kuo ji pasižymėjo, kad ją gerbia visa Bažnyčia?

Gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. skurstančių lenkų valstiečių šeimoje. Buvo trečiasis vaikas iš dešimties. Per krikštynas jai buvo suteiktas Elenos vardas. Marijos Faustinos vardas, kuriuo dabar ji žinoma, buvo suteiktas kai ji stojo į vienuolyną. Iš jos dienoraščio žinome, kad būdama vos septynerių metų, jau sąmoningai jautė pašaukimą siekti tobulesnio gyvenimo. Truputį pasimokiusi pradžios mokykloje, paauglė Elena Kowalska buvo pasiųsta dirbti tarnaite pasiturinčių giminaičių šeimoje. 1922 m. grįžo į namus ir pranešė tėvams apie ketinimą stoti į vienuolyną. Beldėsi į daugelio Lenkijos sostinės vienuolynų duris, bet niekas jos nenorėjo. Dažniausiai būdavo duodama suprasti, kad neturinčios kraičio ir dar be tėvų sutikimo, jos niekas nepriims. Vis dėlto, po kantrių paieškų, vienas vienuolynas atvėrė jai duris: buvo priimta į Varšuvos Dievo Gailestingumo Motinos kongregacijos namus. 1929 m. balandžio mėnesį sesuo Faustina buvo išsiųsta į kongregacijos namus Vilniuje, kuriuose su trumpomis pertraukomis praleido beveik visą savo likusį gyvenimą. Tik mirtinai susirgusi buvo perkelta į kitus namus Lenkijoje. Vilniaus vienuolyne dirbo paprastus darbus: patarnavo virtuvėje, prižiūrėjo vienuolyno darželį, dirbo kongregacijos namų durininke. Gyvenant Vilniuje vis dažniau ir aiškiau seseriai Marijai Faustinai apsireikšdavo Jėzus, kurį jau buvo mačiusi vaikystėje, kai pirmą kartą pajuto pašaukimą į vienuolinį gyvenimą.

1931 m. vasario 21 d. apsireiškęs Jėzus paprašė nutapyti jo atvaizdą, tokį kokį jį mato regėjime. Sesers Faustinos nuodėmklausys kun. Mykolas Sopocko pasamdė Vilniuje tuo metu žinomą tapytoją Eugenijų Kazimirowskį. Tapymas truko keletą mėnesių. Pagal smulkius nurodymus, tapytojas sukūrė sesers Marijos Faustinos regėto Jėzaus atvaizdą: stovinčio Jėzaus figūra; iš širdies sklinda šviesos spinduliai; o apačioje užrašas: “Jėzaus, pasitikiu tavimi”. Šiandien tas paveikslas ir ypač vėlesnis, po karo Lenkijoje tapytas antras variantas, labai plačiai žinomi; po visą pasaulį pasklidę milijonai reprodukcijų.

Greit po paveikslo nutapymo pradėjo blogėti sesers Faustinos sveikata. Vilniaus namų vyresnioji išsiuntė ją gydytis į Lenkijos pietus. 1938 m. spalio 5 d. vėlų vakarą, kuklutė, žmonių akyse didelių darbų nenuveikusi, bet jau žemiškame gyvenime su Jėzumi bendravusi vienuolė mirė.

Po sesers Faustinos mirties garsas apie jos šventumą pradėjo sparčiai plisti. Ypač plačiai po visą pasaulį paplito Jėzaus jai apreikšta gailestingumo žinia. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II seserį Faustiną paskelbė palaimintąja, o 2000-aisiais – šventąją. Sesers Faustinos kanonizacijos dieną – 2000 m. balandžio 30-ąją - taip pat buvo oficialiai paskelbta apie įvedamą Gailestingumo šventę, kuri nuo tada kasmet minima Atvelykio sekmadienį. Šv. Jonas Paulius II tą dieną be kita ko pasakė: „Dievo apvaizda šv. sesers Faustinos gyvenimą susiejo su Varšuva, Plocku, Vilniumi ir Krokuva. Išvardijau šiuos miestus, kurių globėja yra nauja šventoji, prašydamas jų gyventojus ypatingai rūpintis Dievo Gailestingumo žinios skleidimu“.

Gailestingumo šventė ypatingame kontekste bus švenčiama ateinančiais metais, minint popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Gailestingumo jubiliejų. Gailestingumo metų kalendoriuje, Atvelykio sekmadienį, 2016 m. balandžio 3-ąją bus švenčiama Dievo gailestingumo žinios skelbėjų diena. (Vatikano radijas)