2015-08-27 16:44:00

Šventųjų Monikos ir Augustino liturginiai minėjimai


Rugpjūčio 27 d. Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo šv. Moniką; rugpjūčio 28-ąją minimas jos sūnus šv. Augustinas. Šv. Monikos liturginio minėjimo proga Mišias prie jos relikvijų Romos Šv. Augustino bažnyčioje aukojo Romos augziliaras vysk. Matteo Zuppi. Kartu meldėsi Romoje gyvenantys Augustino regulos bendruomenėms priklausantys kunigai ir seserys vienuolės. Penktadienį jie vėl susirinks bendrai maldai Šv. Augustino patristikos instituto koplyčioje ir švęs šv. Augustino liturginį minėjimą. Penktadienį Pavijos mieste, šiaurės Italijoje, Šv. Petro aukso danguje bazilikoje, kurioje saugomos šv. Augustino relikvijos, Mišias aukos kard. Edoardo Menichelli.

Augustinų generalinė kurija šia proga taip pat informuoja, kad savo kanale Youtube tinkle (http://www.youtube.com/CuriaGenAgostiniana) pradeda skelbti trumpus mąstymus apie šv. Augustino asmenybę ir mokymą artėjančio Gailestingumo jubiliejaus kontekste, kuriuos anglų ir italų kalbomis rengia augustinų ordino generalinis vikaras kun. Joseph Farrell OSA.

Nedaug žinome apie šį ketvirtadienį minėtos šv. Augustino motinos šv. Monikos gyvenimą. Žinome tik tiek – kiek apie jos vaidmenį sūnaus gyvenime paliko pats šv. Augustinas ir jo biografai. Nepalyginamai išsamiau aprašytas Augustino gyvenimas.

Jis gimė Tagastėje, romėniškoje Afrikoje, 354 m. Jo tėvas buvo pagonis, vėliau tapęs katechumenu; motina Monika buvo uoli krikščionė. Labai svarbus šios moters vaidmuo vėlesniems sūnaus pasirinkimams ir visam jo gyvenimui. Jaunystėje Augustiną buvo sudominęs tais laikais paplitęs manichėjizmas, tačiau neilgam. Siekdamas plėsti savo akiračius, Augustinas atvyko į Romą, vėliau persikėlė į Milaną. Ten jį sužavėjo vyskupo Ambraziejaus pamokslai. Ambraziejus padėjo jam suprasti, kad Senasis Testamentas, kurio Augustinas iš pradžių nesuprato, tai ne kas kita kaip kelias, vedantis į Kristų. Jame Augustinas surado visos filosofijos, viso racionalumo ir tikėjimo sintezę. Augustinas nusprendė būti krikščioniu ir 386 m. pradėjo ruoštis krikštui. 387 m. balandžio 24 d., Velyknakčio liturgijos metu Milano katedroje vyskupas Ambraziejus Augustiną pakrikštijo.

Tapęs krikščioniu Augustinas nusprendė grįžti į gimtąją Afriką ir tapti vienuoliu. Ostijos uoste, netoli Romos, laukiant laivo, netikėtai susirgo ir greit mirė Augustiną visą laiką lydėjusi motina Monika. 391 m. Afrikoje Augustinas priėmė kunigystės šventimus. Nors ketino atsidėti studijoms, aplinkybės lėmė, kad teko jam imtis sielovados darbo. 395 m. Augustinas buvo konsekruotas Hipono vyskupu. Trisdešimt penkeri vyskupavimo Hipone metai paliko gilų pėdsaką visame Šiaurės Afrikos Bažnyčios gyvenime. Dar gilesnius pėdsakus visoje Bažnyčioje paliko Augustino kūryba. Augustinas mirė 430 m. rugpjūčio 28 d.

Tarp labai gausaus šv. Augustino rašytinio palikimo, bene labiausiai žinomi yra „Išpažinimai“. Tai tarsi autobiografija, parašyta dialogo su Dievu forma. Kitas svarbus veiklas – „Dievo miestas“. Plačiai žinomi ir Augustino traktatas apie Švenčiausiąją Trejybę „De Trinitate“ bei psalmių komentarai „Enarrationes in Psalmos“. Iki mūsų laikų yra išlikę daugiau kaip 300 laiškų ir beveik 600 homilijų. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.