Šeštadienį palaimintuoju paskelbtas sirų katalikų
kankinys už tikėjimą, vyskupas Flavianas Mykolas Melki. Skelbimo palaimintuoju iškilmėje
Marijos Išvaduotojos patriarchaliniame vienuolyne Harisoje, Libane, dalyvavo ir Šventųjų
skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato. Jis sako, kad popiežius
Pranciškus trokšta, jog prieš šimtą metų nukankinto vyskupo Melki beatifikacija
būtų vilties ir padrąsinimo žinia visiems krikščionims, kurie šiais laikais persekiojami
ir engiami. Pasak kardinolo, šiandien daugybė krikščionių Artimuosiuose Rytuose ir
kitur mato taikaus žmonių sambūvio saulėlydį. Tačiau šie mūsų broliai nenori pasiduoti
baimei, atsiliepdami į smurtą su drąsa ir didžiu tikėjimu.
Kardinolas Vatikano radijui plačiau papasakojo apie
vyskupo Melki asmenybę ir liudijimą. Flavianas Mykolas Melki gimė 1858 m. mažame Turkijos
kaimelyje. Jo šeima priklausė monofisitų sirų ortodoksų bendruomenei, vadinamiems
jakobitams. Dešimties metų berniukas buvo išsiųstas į Zafaranės vienuolyną, ortodoksų
patriarchato rezidenciją, studijuoti ir liko ten dešimčiai metų. Būdamas dvidešimties
buvo įšventintas į diakonus. Šiuo laikotarpiu subrandino sprendimą pereiti į katalikybę.
Nors giminaičiai tam prieštaravo – brolis net bandė panaudoti jėgą ir jį surištą
grąžinti į jakobitų vienuolyną – o vienuoliai darė spaudimą, įsitikinęs savo pašaukimu
jis išvyko į Libaną, katalikų patriarchatą, kad tęstų formaciją ir taptų kunigu. Jis
prisijungė prieš Šv. Efremo brolijos, ryždamasis duoti tris įžadus: neturto, skaistybės
ir paklusnumo bei testamentu perduoti trečdalį savo turto brolijai. 1883 m. jis buvo
įšventintas į kunigus. Po kiek laiko buvo paskirtas patriarcho vikaru ir vėliau Džaziros
vyskupu, sirų regione prie sienos su Iraku ir Turkija. Jo kunigiška, o vėliau ir vyskupiška
veiklos ašimi buvo katalikų kunigais tapę jakobitai, sugriautų bažnyčių atstatymas
ir naujų statymas. Visą gyvenimą jis kovojo prieš silpnųjų priespaudą, liudydamas
tvirtas evangelines vertybes ir gyvendamas Dievui pašvęstą gyvenimą, neturtingai ir
nuolankiai.
Turkams ėmus persekioti krikščionis, kai buvo išžudyti
tūkstančiai armėnų ir kitos krikščionių mažumos bendruomenės, šis Dievo tarnas tapo
nepailstamu savo žmonių teisių gynėju. Jo draugas musulmonas Osmanas jam siūlė pabėgti,
pasislėpus netoliese esančiame jazidų mieste. Bet jis atsisakė, sakydamas, kad negali
apleisti savo tikinčiųjų, siekdamas išsigelbėti pats. 1915 m. rugpjūčio viduryje buvo
pagautas ir įkalintas kartu su kitais kunigais ir pasauliečiais. Jis aktyviai vykdė
pastoracinę veiklą tarp kalinių, drąsindamas juos likti tvirtais tikėjime. Apklausos
metu jam buvo pasiūlyta išgelbėti gyvybę atsiverčiant į islamą. Tačiau jis atsisakė.
Juo sekė ir kunigai bei tikintieji, atsisakydami išsižadėti tikėjimo. Jie visi buvo
nužudyti iš neapykantos tikėjimui. Vyskupas Flavien Michel Melki nukankintas ir nužudytas,
vėliau jo, kaip ir kitų kankinių kūnas buvo įmestas į Tigro upę.
Šiandien, pažymi kardinolas Amato, - kaip ir prieš
šimtą metų, daugelį žemių, kur nuo seno gyveno krikščionys, gaubia tamsa. Jų namai
žymimi ne Velykų avinėlio krauju, kad būtų išgelbėti, tačiau raudonąja N raide (nazarėnai,
krikščionys), taip juos pasmerkiant. Jų laisvė ribojama, jie priversti palikti tėvynę,
atsiversti priverstinai arba mirti. Persekiotojų mintis ir širdis valdo mirtis, jiems
svetima krikščioniška visuomenė, gyvenanti laisvės, brolybės, pagarbos artimui, teisingumo,
meilės vertybėmis.
Šiandienos krikščionims Artimuosiuose Rytuose reikia
mūsų solidarumo, maldos, buvimo kartu. Vyskupo Melki beatifikacija tai popiežiaus
dovana Artimųjų Rytų Bažnyčiai, ypač sirų katalikams. Ji padės visam pasauliui pažinti
šio Kristaus didvyrio aukos vertingumą, kad jis neštų drąsą ir viltį kenčiantiems
broliams. Bažnyčia verkia dėl savo nužudytų ar priverstų išsižadėti tikėjimo vaikų,
ir džiaugiasi tais, kurie išlaiko tikėjimą nepaliestą, kurie tapę pasaulio tremtiniais,
neša Evangelijos žinią ir Vakarų visuomenei, kuriai reikia tvirtų Dievo liudytojų.
Taigi ši beatifikacija yra popiežiaus Pranciškaus žinia visiems krikščionims, kad
išlaikytų tvirtą tikėjimą, nepaliautų viltis Viešpačiu. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |