„Žmogaus, kaip bendrakūrėjo ir apdovanoto laisva
valia, atsakomybė sprendžiant dabartinę ekologinę krizę yra didelė“, - pabrėžia Ekumeninis
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus Pasaulinės maldų už rūpinimąsi kūrinija
dienos proga. Ši diena minima rugsėjo 1-ąją; šiemet pirmą kartą ją kartu mini Ortodoksų,
Katalikų ir kitos Bažnyčios.
Patriarcho Baltramiejaus žinia, kuri apjungia analizę
ir popiežiaus Pranciškaus apmąstymus išdėstytus enciklikoje „Laudato si‘“ apie rūpinimąsi
bendrais namais, pradedama nuo klimato kaitos problemų, kurios šiandien grasina planetos
išlikimui, kurios neigia žmogaus atsakomybę naikinant Kūriniją.
Jaučiame klimato kaitos pavojų, kuris mūsų planetoje
kasdien didėja dėl žmonių veiksmų, stengiamės garsiai apie tai kalbėti ir kviečiame
visus pagalvoti, ką galima padaryti, kad neišnyktų gyvybė siekiant vis didesnių turtų,
sako patriarchas. Todėl jis jau prieš eilę metų įsipareigojo informuoti ortodoksų
tikinčiuosius ir visus žmones apie didžiuosius pavojus, kurie spartina klimato kaitą.
Patriarchas primena, kad Bažnyčios Tėvai išmokė ortodoksų tikinčiuosius stengtis kiek
įmanoma apriboti savo poreikius. „Vartotojiškumo principui priešpastatome askezės
principą. Ši taisyklė apriboti poreikius yra būtina. Tai neatima laisvės, tačiau racionalizuoja
vartojimą ir pasmerkia atliekų etiką“, sako patriarchas, primindamas ir Evangelijos
eilutes, kad „turėdami maisto, drabužį, pastogę, būkime patenkinti“ (1 Tim 6, 8).
Juk ir Kristus, padauginęs duoną, po to kai visi pavalgė, liepė surinkti, kas liko,
kad „niekas nepražūtų“ (Jn 6, 12). Patriarchas Baltramiejus apgailestavo, kad deja
šiandienos visuomenė apleidžia šio įsakymo vykdymą, pasiduodama neprotingam vartojimui,
idant patenkintų tuščiagarbišką gerovės troškimą. Vis tik šias nuostatas galima pakeisti
tinkamu švietimu.
Mes žmonės esame didžiausi kūrinijos naikintojai,
ją niokojame savo godumu, savo prisirišimu prie žemės, jos gėrybių, kurias nuolat
bandome padidinti kaip „kvailas turtuolis“ iš Evangelijos. Tai žmogaus godumas, išmetimo
kultūra, nebaudžiamas gamtos išteklių išnaudojimas, kuris žemę paverčia beribiu atliekų
sąvartynu, - pabrėžia patriarchas, cituodamas popiežiaus enciklikos ištrauką.
Tai ne tik materialinės atliekos, tai ir dvasinės
šiukšlės. Sutikdamas su popiežiumi Pranciškumi, Baltramiejus atkreipia dėmesį, kaip
glaudžiai susijusi krizė, kuri juntama žmogaus santykyje su gamta ir krizė žmogaus
santykyje su Dievu. Pamirštame Šventąją Dvasią, kurioje gyvename ir egzistuojame,
- sako jis. Tai reiškia, kad turime bandyti įveikti ekologinę krizę deramai elgdamiesi,
pasitikėdami Dvasia, per malonę, kuri laimina mūsų pastangas ir atnaujina gamtą. Krikščionys
ortodoksai, būdami tvirti tikėjime į Kūrėją, pakviesti vykdyti evangelinę veiklą taip
pat ir Kūrinijos išsaugojimo tema: atnaujinti evangelijos skelbimą šiandienos pasaulyje,
pažymi Konstantinopolio patriarchas.
Žinia baigiama kvietimu visiems „pažadinti protus“,
išsilaisvinti iš aistrų bei asmeninių interesų, gyventi darnoje su artimu ir su Kūrinija,
taip gražiai sukurta Dievo.
Minėjimo išvakarėse komunikatą paskelbė Europos Vyskupų
Konferencijų Taryba, kuriuo patvirtina savo troškimą tęsti ekumeninį įsipareigojimą
rūpintis Kūrinija, primindama iki šiol įvykdytus renginius. Primename, kad popiežiaus
Pranciškaus iniciatyvą minėti Pasaulinę maldų už rūpinimąsi kūrinija dieną palaikė
ir Anglikonų Bažnyčia. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |