Pranciškaus virtuali audiencija pabėgėliams, imigrantams, vienišai motinai (JAV)

Penktadienio vakare JAV (naktį Lietuvos laiku) televizijos kanalas ABC transliavo daugiau nei keturiasdešimt minučių trukusią popiežiaus Pranciškaus nuotolinę audienciją trims auditorijoms Čikagoje, Los Andžele ir Teksase, labai gyvą, nuoširdžią, spontanišką ir emocingą.

Pirmiausia Šventasis Tėvas nuotoliniu būdu susirišo su grupe mokyklos „Cristo Rey“ mokinių. Šioje jėzuitų įsteigtoje mokykloje, Čikagoje, mokosi apie penkis šimtus vaikų ir jaunuolių, kurie, nepaisant amžiaus, jau patyrė sunkiausių gyvenimo situacijų. Daugeliui iš jų jėzuitų mokykla atveria duris į kitokią ateitį.

Į popiežių kreipėsi mergina, vardu Valerie, nuo pat mažumos sirgusi sunkia odos liga, patyrusi daugybę patyčių, tačiau atlaikiusia padedant šeimai, parapijai ir chorui. Ji paklausė Šventojo Tėvo apie tai, ko jis tikisi iš jaunimo?

Prieš atsakydamas popiežius spontaniškai paprašė Valerie padainuoti jam ir ji, nepaisant didelių emocijų, sugiedojo posmelį iš giesmės apie Mariją.

Tikiuosi iš jaunuolių, kad jie neis vieni savo gyvenime. Tai pirmas žingsnis, be kitų daugybės dalykų. Kad išdrįstų eiti su kitų meile ir švelnumu. (...) Gyvenime yra labai, labai sunku eiti vienam, tada pasimetama, susipainiojama, paklystama ir klaidžiojama tarsi labirinte ar, dar blogiau, nuvargus sustojama, - kalbėjo Pranciškus. – (...) Eiti įsitvėrus į Jėzaus ranką, į Mergelės ranką, tai suteikia saugumą. Tai pirmas dalykas, kurio tikiuosi iš jaunuolių. Kad būtų lydimi, kad leistųsi būti lydimais, kad būtų geroje draugijoje. (...) Jaunuolis turi savo gyvenime atrasti ką nors, kas padeda jo kelyje. Tai gali būti tėvas, mama, giminaitis, draugas, senelis ar senelė – jie taip gerai pataria, mokytojas, kas nors padedantis įveikti gyvenimo užduotis. Antra, iš jaunuolių tikiuosi, kad eis drąsiai.

Ir tu jau žengei, - sakė Pranciškus mergaitei, - žingsnį šiame kelyje, kai paprašiau padainuoti. Buvai labai susijaudinusi, nežinojai ką daryti, bet buvai drąsi ir žengei pirmą žingsnį, sugiedojai labai gerai.

Drąsa žengti pirmą žingsnį, drąsa eiti pirmyn. Liūdna matyti jaunuolį, kuris neturi drąsos. Tai liūdnas jaunuolis, kenčiančiu veidu, be džiaugsmo. Drąsa teikia džiaugsmą, o džiaugsmas viltį, kuri yra Dievo dovana. Tiesa, kad gyvenimo kelyje yra sunkumų, daug. Nebijokite jų! Būkite išmintingi, būkite atsargūs, bet nebijokite. Turite jėgų juos įveikti. Neišsigąskite, nesustokite. Nėra blogesnio dalyko, nei per anksti į pensiją išėjęs jaunuolis. (...) Visada pirmyn, su drąsa ir viltimi. Ir Dievas, jei prašysite, suteiks viltį. Toks mano atsakymas, Valerie ir dar kartą ačiū už dainą, - baigdamas sakė Pranciškus. Po Valerie kalbėjo Aleksandra, anksti praradusi tėvą. 

Po to Šventasis Tėvas per satelitą buvo sujungtas su auditorija Los Andžele, sudarytoje iš įvairių socialinių centrų globotinių. Į popiežių kreipėsi Marcos, jaunas benamis, norintis tapti muzikantu. Jis paklausė apie tai, kodėl popiežiui svarbu atvykti į JAV.

Tai man iš tiesų svarbu, nes leidžia sutikti jus, Jungtinių Valstijų gyventojus, turinčius savo istoriją, kultūrą, dorybes, džiaugsmus, liūdesius, problemas, kaip ir visi. Aš esu visų Bažnyčių ir geros valios žmonių tarnystėje. Tai, kas man svarbu yra artumas. Man sunku nebūti šalia žmonių. O kai būnu arti žmonių, kaip netrukus su jumis, man lengviau jus suprasti ir padėti gyvenimo kelyje. Todėl man svarbi ši kelionė, ji priartina mane prie jūsų kelio ir jūsų istorijos, - atsakė Pranciškus.

Kitą liudijimą, kurį popiežius išklausė, suteikė 11 metų Alisa, jos jaunesnė sesuo ir jų vieniša mama Rosemary, kurios po daugelio sunkumų neseniai apsigyveno savo namelyje, pirmą kartą savo gyvenime, po daugybės metų prieglobsčio centruose.

Noriu pasakyti vieną dalyką, Rosemary, - atsakė jai Pranciškus. - Žinau, kad nėra lengva būti jauna (vieniša) motina, kad kartais žmonės žvelgia blogai į jus, bet tau pasakysiu, kad esi drąsi moteris, nes davei pasauliui šias dvi dukteris. Galėjai jas nužudyti savo įsčiose, bet gerbei gyvybę, kuri augo tavyje ir už tai Dievas tau atlygins, jau atlygina. Neturi gėdytis, eik aukštai iškelta galva – „aš nenužudžiau savo dukterų, išleidau jas į pasaulį“. Mano komplimentai tau, Dievas telaimina tave. 

Paskutinysis popiežiaus pašnekovas buvo Ricardo iš Teksaso, imigrantas, kuris, tėvui netekus sveikatos, šešiolikos metų turėjo pasirūpinti šešių asmenų šeima tol, kol tėvas vėl atsistojo ant kojų. Ir jį popiežius pagyrė už drąsą ir stiprybę, kviesdamas žvelgti į Jėzų, kuris patyrė, surinko gyvenimo neteisybes, gimė kaip benamis. Dievas mums kalba per ženklus, žodžius, bet taip pat per tylą. Daugelyje situacijų Dievo tyla mums sunkiai ištveriama, bet turime atsiminti, kad ta tyla buvo ir Jėzui esant ant Kryžiaus, turime stengtis suprasti ką sako ir ši tyla.

Ir taipogi turime įsisąmoninti, visi, kad vienas kito išnaudojimas nėra tinkamas kelias, kad visi esame atsakingi už kitus. Kurion pusėn stosime, socialinės draugystės ar socialinio priešiškumo, tvirtinančio, kad kiekvienas turi pasirūpinti tik savimi pačiu, kiekvienas pasirenka savo širdyje.

Paskutinieji virtualios audiencijos su popiežiumi dalyviai buvo Vilma, nelegali imigrantė iš Salvadoro, aklo vaiko mama, ir 11 metų Wendy, taip pat iš Salvadoro, kartu su mama pabėgusi nuo gaujų smurto, išgyvenusi pavojingą 26 dienų kelionę. (Vatikano radijas)