2015-09-14 15:10:00

Popiežiaus interviu - apie draugystę, susitikimą, dialogą, Europos tapatybę


Pirmajame popiežiaus interviu nepriklausomam radijui kalbama apie draugystę, susitikimą, dialogą ir rūpinimąsi kūrinija. Pradėdamas pokalbį su Argentinos radijo „Milenium“ laidą „Dialogai vardan susitikimo“ rengusiu žurnalistu protestantu Marcelo Figueroa, popiežius pasakė: „Tu evangelikas, aš katalikas, dirbame kartu dėl Jėzaus“. „Draugas nėra pažįstamas, su kuriuo maloniai praleidžiam laiką pasikalbėdami“, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad draugystė yra kur kas giliau, įspėdamas apie riziką pasinaudoti draugyste. Jis prisiminė kelis atvejus, kai jautė, jog pažintimi su juo buvo pasinaudota žmonių, kurie prisistatė jo draugais, tačiau kuriuos jis iš tikrųjų matė kartą ar du gyvenime. „Jie tuo pasinaudojo savo naudai. Mane tai skaudina“, sakė popiežius atvirai kalbėdamas su laidą vedusiu senu savo bičiuliu, kurį pažįsta jau penkiolika metų. „Niekad neturėjau tiek „draugų“ kaip dabar. Visi yra popiežiaus draugai. Tačiau draugystė yra labai sakrali. Tą sako Biblija: „Turėk vieną ar du draugus“. Prieš vadindamas ką draugu, leisk, kad  laikas jį išbandytų, kad pamatytum, kaip jis elgiasi tavo atžvilgiu“, sakė popiežius.

Draugystė tai lydėti kito gyvenimą, sakė popiežius primindamas, kad tikros draugystės gimsta spontaniškai. Kita savybė, kuria pasižymi tikra draugystė, yra tai, „kad su draugu, kurio galbūt nematai ilgą laiką, jautiesi taip, lyg paskutinį kartą būtum susitikęs vakar.  Tai labai žmogiška draugystės savybė“.

Dievo žvilgsnis į savo Tautą yra pilnas tėviškos meilės, tačiau ir draugystės, sakė Šventasis Tėvas. Primindamas Jėzaus žodžius mokiniams Paskutinės vakarienės metu -„Nevadinu jūsų tarnais, jus aš draugais vadinu“, popiežius paaiškino, kad „tai reiškia šiandien leistis Jo vadinamam draugu, nes girdėdamas Jėzaus žodžius, kuris tave vadina draugu, arba jų nesupranti, arba atveri širdį šiam draugystės dialogui“. Šia prasme kalbėdamas apie susitikimo, dialogo ir draugystės tarp skirtingų religijų būtinybę, popiežius pabrėžė, kad „priešiško nusistatymo akivaizdoje reikia darbuotis dėl susitikimo, brolybės kultūros, ir neteisti, nes „tik Dievas yra teisėjas“‘.

Atkreipdamas dėmesį į fundamentalistus, kurie nori tik naikinti, nes yra ištikimi idėjai, o ne tikrovei, Pranciškus perspėjo apie pavojų, kurį kelia ta tamsa, atimanti iš mūsų horizontą, uždaranti įsitikinimuose tarsi siena, nepaliekanti vietos susitikimui.  

Pabrėždamas susitikimo svarbą ir primindamas popiežiaus nuolatinį ėjimą link tikinčiųjų, kad juos apkabintų, žurnalistas paklausė, kaip popiežius išgyvena šias akimirkas. „Jaučiu poreikį prisiartinti, artimumo poreikį“, atsakė popiežius, pridurdamas, kad susitikęs su žmonėmis, jaučia Jėzaus apkabinimą.  „Ne tik duodu, bet ir gaunu. Man reikia tikinčiųjų, jie mane apdovanoja, jie dovanoja savo gyvenimą“, - pridūrė popiežius. Pasak jo, kunigas turi būti tiltas, todėl vadinasi pontifikas – lotyniškai tai būtų  tas, kuris stato tiltus, o ne atsiskiria; popiežius patikslino, kad sakydamas „kunigas“ jis turi omenyje ir vyskupus, ir popiežių.

Atsakydamas į klausimą apie popiežiaus rodomą pavyzdį kitiems religiniams lyderiams, Pranciškus sakė: „Tai ne pavyzdys, tai mano tapatybė. Aš jaučiuosi esąs kunigas, elgiuosi spontaniškai. Kitaip būčiau Bažnyčios darbuotojas“. Žurnalistui paminėjus, kad jis yra atspirties taškas pasaulyje siekiant taikos ir susitikimo, Šventasis Tėvas atitarė: „Žinau, kad esu nusidėjėlis. Kalbėdamas su Jėzumi, sakau jam: „Kokie žmonės man geri. O tai, ką turiu gero savyje, priklauso Jam. Tai yra Dievo dovana“.

Daugelis, net ir netikintys, sako: „Nesu katalikas, tačiau šis popiežius man patinka“. Žurnalisto paklaustas, ar mato savo misiją ir už Bažnyčios ribų, popiežius Pranciškus paaiškino: „Ganytojas, kokiai konfesijai bepriklausytų, nėra įrėmintas sienų. Jis yra ganytojas ir gana. Kiekvienas turi kovoti su savo egoizmais – ką ir aš turiu – kad jie neužgožtų to, ko tavęs prašo Jėzus kaip ganytojo, tai yra, būti su savo tauta“.

Popiežius kalbėjo ir apie draugystę kūrinijai, remiantis enciklika „Laudato si’“, kurios svarbą akcentavo argentinietis žurnalistas. Popiežius sakė: „Mes išties blogai elgiamės su kūrinija. Nesame jos draugai, kartais su ja elgiamės kaip su pikčiausiu priešu. Štai kodėl, - pabrėžė popiežius, - būtina sąmoningai priešintis šiandien vyraujančiai sistemai, kuri išstūmė žmogų iš centrinės vietos ir pakeitė jį pinigu, jį pavertė darbo vergu, kuris nebesirūpina kūrinija, taip apleisdamas ir kūrinijos Karalių“.

Kitame šiomis dienomis pasirodžiusiame popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį jis davė portugalų transliuotojui „Radio Renascenca“ Portugalijos vyskupų Ad Limina vizito proga, popiežius kalbėjo apie katechezę ir jaunimą, patvirtindamas, kad reikia padėti ne tik jiems augti, bet juos palydėti išmintingai, kalbant tinkamu metu; svarbu, kad katechezė nebūtų vien teorija. Išmokyti juos „galvoti ir žinoti, koks yra tikėjimas, tuo pat metu jausti širdyje, kas yra tikėjimas, ir veikti darant konkrečius dalykus“.

Paklaustas apie didžiulius pabėgėlių srautus, kurie pastaruoju metu sukėlė didelį susirūpinimą Europoje, paminėjo, kad tai tik ledkalnio viršūnė: matome vargšus žmones, kurie bėga nuo karo, tačiau šio reiškinio pagrindas  - neteisinga socioekonominė sistema. Šiandien pasaulis kariauja prieš save patį.

Popiežius kritikavo ir gerovės kultūrą, kuri paveikė kai kurias Vakarų Europos šalis, kur gimstamumas tikrai žemas. „Jei yra tuščia erdvė, žmonės bando ją užpildyti. Jei šalyje negimsta vaikai, atvyksta imigrantai, kurie užima jų vietą. Nenoras turėti vaikų tai gerovės kultūros vaisius“. Taip lieka vien seneliai. Manau, kad didysis iššūkis Europai  - vėl tapti motina Europa, o ne senele Europa. Europa turi išskirtinę kultūrą, ir turi atgauti lyderystės gebėjimą, kad galėtų vėl rodyti kryptį kitoms šalims, semtis stiprybės iš kultūros, tapatybės, kuri turi krikščioniškas šaknis, nors apibūdindama savo tapatybę to ir nenorėjo pripažinti. Europa suklydo, tačiau dar turi laiko“, kalbėjo popiežius.

Popiežius užsiminė ir apie savo lūkesčius Gailestingumo jubiliejaus išvakarėse. Jo troškimas – kad ateitų visi, jaustų Dievo meilę, Dievo atleidimą. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.