2015-09-17 17:44:00

Popiežius jauniems vienuoliams: pranašystė, artumas, atmintis


Popiežius Pranciškus susitiko su penkiais tūkstančiais jaunų vienuolių, kurie šiomis dienomis dalyvauja specialiai jiems skirtame Pašvęstojo gyvenimo metų proga Vienuolijų kongregacijos surengtame susitikime. Sveikindamas juos, popiežius Pranciškus visų pirma visus paprašė melstis už persekiojamus Sirijos ir Irako krikščionis.

Prieš kelias dienas aikštėje priėjo prie manęs vienas irakietis kunigas ir padavė man mažą kryželį, - sakė popiežius. Tai kryželis, kurį rankoje laikė kitas jo bičiulis kunigas, kuris buvo nužudytas, nes neišsižadėjo Kristaus. Aš tą kryželį nešiojuosi su savimi... Tai mūsų dienų kankinių liudijimas ir šiandien jų yra daugiau negu pirmaisiais amžiais.

Paskui, atidėjęs į šalį šiai proga parengtos kalbos tekstą, Pranciškus spontaniškais atsakė į tris vienuolių jam užduotus klausimus: Kodėl pasirinkai kunigo, vienuolio gyvenimą? Kas šiandien vienuolių misijoje svarbiausia? Ką daryti, kad nepasiduotume vidutiniškumui?

Jaunus vienuolius popiežius ragino sąžinėje savęs vis klausti kodėl jie apsisprendė Dievui pašvęsti savo gyvenimą. Nepasiduoti sustabarėjimui ir rutinai. Jei pašvęstasis gyvenimas neturėtų savyje paranašystės bruožų, jis būtų sterilus. Popiežius taip pat įspėjo prieš nereflektuotą regulos laikymąsi. Taisyklėms reikia pritarti protu ir širdimi, kitaip vien griežtas jų laikymasis būtų egoizmo išraiška, būtų tik bandymas pasirodyti geresniais už kitus. Pranciškus taip pat ir šį kartą pasmerkė paskalas ir apkalbas. Pašvęstiesiems jos pavojingos kaip bombos, galinčios išsprogdinti pačius geriausius ketinimus. Apkalbos vienuolių bendruomenėse pavojingos kaip maras.

Vienuoliai atsiliepę į kvietimą Dievui pašvęsti gyvenimą tampa pranašais savo meto Bažnyčioje ir pasaulyje. Pranašystė tai visų pirma drąsa svajoti, kaip tai darė šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė. Būti pranašu, tai visiems kas yra aplinkui liudyti apie savo širdyje degančią meilę Kristui. Kitas esminis vienuolystės bruožas yra artumas kitam, ypač kenčiančiam žmogui. Būdami artimi kitiems žmonėms, pasilenkdami prie žmonių bėdų, vienuoliai liudija Bažnyčios motinišką meilę. Tam reikalingas ir nuolatinis grįžimas prie savo ištakų, reikalinga atmintis. Ypač kai slegia gundymai turime atsiminti tą nustebimą, kurio buvome kupini tą pirmąją akimirką kai Viešpats į mus pažvelgė. Popiežius Pranciškus papasakojo apie savo paties išgyventą pirmąją pašaukimo akimirką. „Tai įvyko 1953 m. rugsėjo 21 d. Aš nežinau kaip tai įvyko. Užėjau į bažnyčią, pamačiau klausyklą ir išėjau pasikeitęs, tarsi būčiau kitas žmogus“, - sakė Pranciškus. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.