Popiežius Pranciškus: prašau, neapleiskite Sirijos ir Irako krizės aukų

Šį ketvirtadienį popiežiškoji „Cor Unum“ taryba sušaukė specialų susitikimą, jau ne pirmą, skirtą humanitarinei krizei Sirijoje ir Irake. Apie trisdešimt katalikiškų humanitarinių organizacijų atsiliepė į šį kvietimą, taip pat dalyvauja keli vyskupai iš Artimųjų Rytų, vadovaujantys katalikiškai šalpai, kaip kad Irako Caritas pirmininkas Shlemon Warduni ar vyskupas iš Sirijos Antoine Audo, šios šalies Caritas organizacijos pirmininkas.

Vienas iš dalyvių buvo Stephen O’Brien, Jungtinių Tautų biuro humanitarinių reikalų koordinavimui pasekretoris. Į Romą jis atvyko tiesiai iš Niujorko, kur, trečiadienį, kalbėjo JT Saugumo Tarybai apie situaciją Sirijoje. „Krizės Sirijoje pasekmės“, - sakė jis, paminėdamas ir Europą bandančius pasiekti migrantus, - „nėra vien nacionalinės ar regioninės, bet globalinės savo prigimtimi. Konfliktas Sirijoje sukūrė vieną iš didžiausių egzodų nuo II Pasaulinio karo. Šie pabėgėliai bando išsaugoti savo gyvybes bėgdami nuo karo ir smurto, turi teisę prašyti prieglobsčio (...), o mūsų, kaip tarptautinės bendruomenės, atsakomybė yra remti kaimynines šalis, kurios kelia didžiausią naštą“. JT pareigūnas nupiešė labai niūrų vaizdą – pastaraisiais mėnesiais smurtas nesumažėjo, bet plito, gausu beatodairiškų atakų lengvais ir sunkiais ginklais prieš gyvenamuosius kvartalus, taip pat ligonines ar mokyklas, žiauriausių nusikaltimų prieš civilius, nekalbant apie susirėmimus tarp ginkluotų grupių, apie elektros, vandens ir maisto chronišką trūkumą, apie šimtus tūkstančių vaikų, kurie negali eiti į mokyklas, kurie praranda savo ateitį. „Mums trūksta žodžių aprašyti kraštutinę nepagarbą žmogaus gyvybei ir orumui, tapusia šios krizės ženklu“, - sakė jis, pridurdamas, kad humanitarinei pagalbai milijonams asmenų jau išleista ir reikės išleisti šimtus milijonų dolerių. 

Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos, kuri popiežiaus įgaliojimu pati vykdo humanitarines iniciatyvas, koordinuoja katalikišką šalpą ir skleidžia tai, ką būtų galima pavadinti „artimo meilės teologija“, surengto susitikimo dalyvius ketvirtadienio ryte priėmė popiežius Pranciškus, dėkodamas už jų darbą.

„Viena iš slogiausių pastarųjų dešimtmečių humanitarinių dramų“, - pasakė popiežius, kalbėdamas apie baisias karo pasekmes Sirijoje ir Irake, apie milijonus žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus, apie Libaną, Jordaniją ir Turkiją, kurios dosniai priėmė didžiausią pabėgėlių skaičių. Deja, šiam konfliktui ardant regioninę pusiausvyrą tarptautinė bendruomenė nepajėgia rasti tinkamų sprendimų, o prekeiviai ginklais toliau pelnosi iš nekaltųjų kraujo.

Ir vis tik šiandien, kitaip nei praeityje, apie šias žiaurybes ir negirdėtus žmogaus teisių pažeidimus, būdingus šiems konfliktams, žiniasklaida praneša realiu laiku. Tai mato visas pasaulis. Niekas negali apsimesti, kad nežino. Visi suvokia, kad šis vis labiau nepakeliamas karas slegia vargšų žmonių pečius. Reikia atrasti išeitį, kuri nebūtų prievarta, nes ši tik toliau žaloja, tik kuria naują prievartą, - kalbėjo Šventasis Tėvas.

Savo klausytojų jis paprašė tęsti savo darbą „skausmo vandenyne“, ypač tarp silpniausių – šeimų, senelių, vaikų, ligonių. „Vaikai ir jaunuoliai, ateities viltis, neteko pamatinių teisių: augti šeimos ramybėje, būti globojami, žaisti, mokytis. Iš milijonų vaikų, tęsiantis konfliktui, atimta teisė šviestis, jų ateities horizontas aptemo. Padarykite ką galite šioje tokioje gyvybiškai svarbioje srityje“, - pasakė Pranciškus.

Daugybė konflikto aukų, apie visas galvoju ir už visas meldžiuosi, tačiau negaliu nutylėti didžiulės žalos krikščionių bendruomenėms Sirijoje ir Irake, - pridūrė popiežius, išvardydamas jų patirtas neteisybes: persekiojimus dėl tikėjimo, įkalinimą, tremtį, apiplėšimą, galiausiai nužudymą.

Sirijoje ir Irake blogis griauna kultūrinį paveldą, pastatus, infrastruktūrą, tačiau ypač „žmogaus sąžinę“, - sakė Pranciškus ir tęsė – „vardan Jėzaus, atėjusio į pasaulį gydyti žmonijos žaizdų, Bažnyčia jaučia, kad yra kviečiama atsakyti  blogį gerumu, stengdamasi dėl žmogaus integralaus vystymosi, dėl kiekvieno žmogaus ir viso žmogaus“. Šiame sunkiame uždavinyje, pasak jo, krikščionys turi vienytis su tarptautinėmis organizacijomis, su visais geros valios žmonėmis.

„Prašau, neapleiskite šios krizės aukų, nors pasaulio dėmesys ir nusilptų (...) visų prašau perduoti mano gilų ir solidarų artumą esantiems išbandymuose, patiriantiems tragiškas šios krizės pasekmes. Kartu su jumis be perstojo meldžiuos už taiką ir neteisybių pabaigą jūsų žemėse, Dievas jus telaimina“, - užbaigdamas savo kalbą tarė Pranciškus. (Vatikano radijas)