„Gailestingumo misionierius“ pradėjo savo apaštalinę kelionę Kuboje

Šeštadienį ketvirtą valandą po pietų Kubos laiku, tačiau dėl laiko skirtumo jau vėlų šeštadienio vakarą Lietuvos laiku, popiežiaus Pranciškaus lėktuvas nusileido Kuboje, Havanos oro uoste, po beveik 12 valandų trukmės skrydžio.

Čia įvyko pirmasis susitikimas, oficialus, su Kubos valstybės ir katalikų Bažnyčios Kuboje lyderiais. Popiežių pasitiko šalies prezidentas Raul Castro ir Havanos arkivyskupas kardinolas Jaime Ortega, pirmasis lydimas kitų valstybės pareigūnų, o antrasis – vyskupų kubiečių ir grupės tikinčiųjų.

Havanos oro uostas dedikuotas Jose Marti. Šį vardą popiežiaus kelionės Kuboje metu sutiksime dar ne kartą: tai nacionalinis herojus, žurnalistas, rašytojas ir politikas, vienas iš Kubos nepriklausomybės kovų prieš Ispaniją, tuo metu valdžiusią Kubą kaip savo koloniją, pagrindinių veikėjų. Jis buvo nukautas ispanų kareivių 1895 metų gegužės mėnesį.

Po iškilmingo pasitikimo, Pranciškus pirmą kartą kreipėsi į Kubos valstybės ir Bažnyčios atstovus, per juos į visus kubiečius, dėkodamas už galimybę atvykti, už svetingą priėmimą, nepamiršdamas ir tų, kurių organizavo jo kelionę. Popiežius paprašė jo sveikinimus perduoti ir tiems, kurių dėl įvairių motyvų šioje kelionėje jo nesutiks, visiems pasaulyje pasklidusiems kubiečiams.

Savo kalboje Šventasis Tėvas priminė porą akcentų, kurie sieja Šventąjį Sostą ir Kubą, Kubos gyventojus ir katalikų tikėjimą. Šiais, 2015 metais, minima Kubos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80 metų sukaktis. Pranciškus taip pat paminėjo savo pirmtakų, šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI vizitus Kuboje.

Popiežius taip pat priminė, jog jo kelionė sutampa su Kobre (Cobre) šventovės Gailestingosios Mergelės paskelbimo Kubos globėja šimtmečiu. To paprašė nepriklausomybės karo veteranai, vedami tikėjimo ir patriotizmo jausmų. Jie norėjo, kad Mergelė būtų laisvos ir nepriklausomos tautos globėja. Nuo to laiko Kobre Dievo Motina, tikinčiųjų pamaldumas jai, yra šalies katalikų širdyje. Galima pridurti, kad viena iš Pranciškaus apaštalinės kelionės Kuboje stotelių bus Kobrės šventovė, esanti kitame salos gale, nei sostinė Havana.

Kelis kartus savo kalboje Pranciškus kalbėjo apie Kubos „pašaukimą“ būti susitikimo, draugystės, dialogo vieta, primindamas, kad tai buvo ir „tautos tėvu“ vadinto Jose Marti idealas, tai atitinka ir įsimintinas šv. Jono Pauliaus II kreipimasis 1998 metais, lankantis Kuboje: „kad Kuba, su savosiomis nuostabiomis galimybėmis, atsivertų pasauliui ir kad pasaulis atsivertų Kubai“. Kubos ir jos didžiosios kaimynės santykių normalizavimas pastaraisiais mėnesiais nuteikia viltingai.

Popiežius, savo šūkiu šioje kelionėje pasirinkęs žodžius „Gailestingumo misionierius“, iš oro uosto persikėlė į Havaną, istorinį šalies centrą. Havaną, kaip ir kelias kitas pirmąsias gyvenvietes, šiandien tapusiais dideliais miestais, įsteigė ispanų užkariautojai 16 amžiaus pradžioje – 2014 metais Havana minėjo savo įsteigimo 500 metų jubiliejų. Šiandien joje gyvena daugiau nei du milijonai žmonių, penktadalis visų šalies gyventojų, mieste ar aplink jį sutelkta daug pramonės, čia taip pat yra jūrų uostas. Havanos senamiestis, nemažas kolonistinės architektūros kvartalas, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Kvartalo centre stovi Nekaltai  Prasidėtai Mergelei Marijai dedikuota katedra. Havanos arkivyskupijos teritorijoje gyvena beveik keturi milijonai žmonių, iš kurių du trečdaliai yra katalikai. Pasiekęs miestą, vakarienei, poilsiui po kelionės ir pasiruošimui sekmadienio Mišioms Revoliucijos „Jose Marti“ aikštėje popiežius nuvyko į apaštalinę nunciatūrą. (Vatikano radijas)